Paprasčiausia smagu delnui drėkstant pajusti, kad sninga,
Bei rasotom snaigutėm alsuoja sujaudintas langas –
Skrieja grožio sakmėj Karalienė nubalintais tiltais:
Ir girdžiu, kaip jos rogės, myluojamos vėtromis, žvanga.
Mes su Kajum paslėpsim sutrikusią rožę po lova,
Užrakinsim duris, prisiminę, kas pasakoj dėjos –
Kad tik jis nepavirstų ledinės širdies Kazanova,
Kad tik aš atpažinčiau namus iš tolybių parėjus.
O gal tyčia išeisim į kiemą: rimti ir užaugę,
Pasakyti, kad rožė dabar tik maža atvirutė –
Jog smagu šiandien snaigę pagaut į įkaitusį delną
Ir staiga patikėti, kad Sniego Valdovė užtruko...
Gražus eilėraštis. Jaučiu švelnų rimą bei skaitydamas matau kaip gražiai pradeda snigti. Šaunus kūrybinis darbas. Be to, Riva gan gražiai skaito - gera klausytis.
Pet Rivots paltsats vitsai ne kaip raganots..Kaip tia dapar itseina?? Pe pe pe ir ho ho ho at nieko nepatakiau. Kazanova lapai tinka..Kaza ir Nova.. Ozkytsių zvaigzdė, taip?..Jeigu ką, ats tia tikrai nepuvau, tikrai tikrai, nemeluoju, pa.