Rašyk
Eilės (72042)
Fantastika (2158)
Esė (1682)
Proza (10321)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter




A Ram
A Ram
autoriaus id: 51636
 
Kūrinių nėra...
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2017-08-25 13:04
Rašykas nuo: 2017-02-16 15:06
Paliko komentarų: 0
Mėgstamiausiuose: 0
 
Nuo mažens norejau būti muzikante, tik dar tuo metu nesupratau kaip stipriai to noriu, ir kaip mano siela prabunda natų žaisme. Dabar man dvidešimt, aš ne muzikantė ir ne muzikos mokslus kremtu. Tai sudėtinga. Gyvenimas sudėtingas.

Kiekvieną ankstų rytą, pirmuoju traukiniu keliauju į darbą su kitais dešimtimis žmonių. Visų jų akys apsnūdusios, dar vis mėgaujasi saldaus miego likučiais. Nepaisant to, visi skuba lyg vytųsi nugriebti vaivorykštės gale stovinti aukso puodą ir tiek mažai iš tikrųjų džiaugiasi jos spalvomis.

Po ilgos darbo dienos, eidama namo, nutariau pasukti ilgesniu keliu. Mane patraukė akustinės gitaros garsai ir muzikanto pokalbis su skubančiu pasauliu. Sustojau ir klausiausi. Gitaros skambesys kvietė žmonių sielas pabusti, nustoti vytis, nustoti blaškytis vandenyne ir bent minutę atsilošti, kad išvystume žvaigždes danguje. Jis kvietė prisiminti vaikystę, kai buvome laimingiausi, tikintys ir pasitikintys, turėjome begales troškimų. Kai svajonė tapti kosmonautu buvo ranka pasiekiama ir mes tvirtai žinojome, kad juo tapsime. Žinoma, daugelis tik šyptels ir grįš į aukso puodo varžytuves. Tuo pačiu ir aš, paskutiniu gitaros skambesiu- pabusiu.

Tik kuo toliau, tuo labiau norisi tapti permaina pasaulyje ir prisidėti prie žmogaus su gitara. Daryti tai, kas leidžia prabilti sielai ir išlaisvinti vidinį vaiką savyje. Aš tvirtai tikiu, kad būtina patikėti pirmiausiai pačiu savimi, o tuomet kitais žmonėmis. Skleisti šilumą ir gėrį, neužsisklęsti savyje. Daryti ne tai, kas užkraus turtus, o tai kas taps turtu sielai. Kai tai suprasime, matysime daug daugiau šypsenų vieni kituose. Ir jei tam reikia didelio smūgio iš stebinčio viską iš aukštai- tebūnie.

Aš esu tokia pati maratono dalyvė, įnirtingai varžausi krisdama ir vėl kildama. Bet muzika, kuri gyvena širdyje neleidžia pamiršti žvaigždžių, kurios kasnakt isižiebia, nesvarbu kaip stipriai bučiau susižeidusi ar netoli pergalės. Jos šviečia visiems, visur ir visada.

Žmones turi atrasti savyje tai, kas leis jas matyti ir džiaugtis, ir galbut žmoniu norinčių tapti permaina bus daugiau. Kai tai nutiks pasaulis šypsotis tau, o tu- jam. Nes kur širdis- ten ir laimė.


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...