Sedėjau tadien ant raudonos kušetės ir galvojau apie moteris.Seniau kai turėjau vos dešimt metų sirgau plaučiu liga. Nieko rimto, bet teko ir ligoninėje pagulėt ar panašiai. Gretimoje palatoje gulėjo mano metų mergaitė raudonais plaukais ir nenormaliai dideliu spuogu ant kairiojo žando.Gal tai buvo karpa, spręskite patys.Žodžiu sutarėm su ja tuoktis kai abu turėsim pakankamai metų ir tvirta pagrinda po kojomis.Nežinau, kur ji dabar yra. Ir nenoriu, nes neturiu to tvirto pagrindo kad galėčiau ją išlaikyt (nes mes sutarėm,kad ji nedirbs, bet vairuos mersedesą.) Aš pats to mersedeso dar neturiu, bet su dievo pagalba, būsimajai žmonai tokį mašiniuka norėčiau padovanot.
Pasaulis yra keistas.Prisimenu,praeitą vasarą sedėjau ant kėdutės baltai mėliname balkone ir mačiau raudona mėnulį.

Motorine valtim į mėnulį nenukeliausi;
nes nėra tenai upės ir kelio nepaklausi.

Tarkim šendien per naktį nemiegojau ir galvojau. Ne,šykart ne apie moteris.Galvojau apie nemirtingumą. Neskubėkit. Negalvojau apie Dankana Maklaudą.Nemirtingas tapsiu jei po saves kažką paliksiu. Kažka kuo galės naudotis ateinančios kartos.

Nekreipkit dėmesio į pavadinimą. Mėnulis negali kalbėt. Net jei ir kalbėtų mes jo nesuprastumėm. Aš nemirtingas. Tokį sapna sapnuoju. Žinau, kad kvaila. Taip pat kvaila kaip ir kalbėt su savim. Aš kalbu. Jei aplink nieko nėra o aš kaip visad vienas mėgstu kalbėt tik sau vienam. Aš neišprotėjau, tai visas pasaulis išprotėjo.

Vis atmintyje kartojasi kaštonų medis. Jis auga ten kur kadais gyvenau. Jau seniai. Prie to kaštono,pamenu, nutikdavo daug visokio plauko nutikimų. Vieną syki iškritau iš jo vos įlipes. Daugiau ten nelipau. Aš nebijojau. Tikrai. Tiesiog užaugau ir tiek. Keista su amžium pradedi elgtis atsargiau. Nebegali gyvent šiaip sau, nes kai suaugi, žinai kad šiaip sau gyvena tik vaikai. Žodžiu tas kaštonas buvo keistas medis. Nežinau kodėl bet toks buvo. Kartais kažką žinai, bet negali nupasakot. Arba kai suvalgai obuolį ir lieka tik graužtukas. Keista. Buvo daug visko. Daug skausmo,daug džiugų akimirkų,daug dalykų kurių pasigendu atėjus tam tikram amžiui. Man tik 20 o aš jau persivalgiau gyvenimo. Nes jau supratau sistemą. Viskas laikina,viskas kartojasi.        "O jeigu, o jeigu-genys atsiduso-      to medžio žievė minkštesnė kiek būtu,      o vikas sušalęs pakrūmėje guli      ir staugia liūdnai į mėnulįįį...      O jeigu, o jeigu.... "