Draugaujam 8 men.  apie 5men. viskas buvo grazu. Daznai buvom kartu, mums buvo gera, mes mylejom.. Supazindinai mane su savo seima, vesdavais visur.. Veliau pradejom vis dazniau pyktis.. Ir del tokiu dalyku, jog tu manim nebesirupini, as nebegirdziu myliu.. Visa tai, aisku, mane skaudino.. Labai. Bet tu vis sakiai, kad pasitaisysi.. veliau, prasejus dar trupuciui laiko, tu jau sakiai, kad nemoki mylet ir kad as su tavim tik kenciu. kitaip sakant, tu jau bandei mane palikt.. Bet as myliu ir nepaleidau. Sakiau, kad tu gali, as tau tai yrodysiu.. Stengiausi, bet deja pati sau. jam nelabai to reikejo.. ;// Gyvenau su savo skausmu.. Bet jis man per daug brangus, kad palikciau. as jam daviau tiek, kiek  dar gyvenime niekam nebuvau davus.. Atsivedizu jy i savo seima, ir y visa gyvenima.. o Jis taip greit atsala...
Ir Uzvakar. Pasakiau, kad tav palieku, nes  tau nereikejo manes, tu pats taip pasakei. kad nieko nenori.. bet prabego viena diena ir man taves reikia. zinau, kad ir tu apie mane galvoji.. Esu tuo ysitikinus. Atsiprasiau, su asarom.. Meldziau, kad man atleistum, bet tu isdidus ir sakei kad jau viskas.. bet siandien tu jau sakai, kad nezinau... 
Ech, noreciau tave pamirst, bet man per sunku.. ;// Kaip man tai padaryt...? ;(