Per daug ir per stipriai. Esi manyje. O aš desperatiškai bandau išsivaduoti nuo tavo meilės. Taip, nuo tos, kur neturi ateities.  Nesi tas princas, kur ant juodo žirgo įžengs į mūsų, pagonių kraštą. Tačiau aš beviltiškai dūstu nuo jausmo tau. Ir nežinau. Ar tai mano ar tavo šis jausmas, kur manyje gyvena. Nebe atrandu ribos, kur aš pasibaigiu, o prasidedi tu. Kiekviena tavo ašara  bėga iš mano akių ir kiekvienas tavo atodūsis prasiveržia mano lūpomis.
Tu ne toks, kokio man reikia. Ir aš ne tokia. Sakyčiau, čia net ne meilė, bet kodėl tuomet du žmonės kvėpuoja vienas kitu...
Būk manyje ir išeik. Mylėk ir pamiršk. Tik niekada nesiliauk manimi kvėpavęs...