ach, atsidustu, ach sunku net kvėpuot savo šnervėm...
Kartais pagalvoju... Ne, tiesą sakant čia yra mano pirmas kartas, kai aš galvoju. Šiaip iš 100 proc mano smegenys veikia tik 20:) Na et sako jei žmogus daugiau galvoja už beždžionę tai jam dar ne šakis.Bet jei beždžionė pralenks nu tai pasiimk krepšį ir eik musmyriaut. Pagalvojus dar kartą įdėmiai grybą pjauti dar nieko. Geriau pjauti musmirę nei stovėti priešais pragaro durų ant kurios užrašyta labai žiauriai „mokykla“ tai aišku tas žodis man įvaro košmarus:DD Ir dar kai ieini i ja pamatai tą baisią mokytoja su didele burna išvis verkti noris ant vienos kaip ji yra įgrisus. Jo, chaosas,  šiukšlės, idiotai, mokytojai sunkiai virškinami. Tokie faktoriai sukūs mano skrandžiui.
Kartais noriu būti žvėris ir riaumoti nuo ryto iki vakaro. Sau medžiočiau prisiragaučiau delikatesų geresnių nei pardei. Ir nereikėtų tų traškiųjų poperėlių:) Šnekant apie juos man graudu... mano kišenės kirauros ir visiškai vėjuotos. kokį čia biznį užvirti kad nebūčiau driskė? Štai kur modernusis klausimas iškyla šiais laikais. Gal važiuot į Japoniją ir užsikalti yenų tada būsiu samurai nihonjin ir viskas bus daijoubu kana?