Kartais atrodo, kad stygos nutrūksta,
o širdis krauju paplūsta...
tamsiam kambary aš esu,
šviesa išjungta...akys užrištos...langų nėra....
Kada nors aš pramerksiu akis,
nors tai  beproto sunku!
ir tada aš skrisiu,
nors sparnu neturiu..
stygos tada išnyks.. širdis užgis....
siela pagis..Mylėsiu tave!