Jei galėčiau, pasirinkčiau vietą, kūno dalį, kurią norėčiau, kad skaudėtų. Kad tik neskaudėtų taip širdies. Dabar viduj išvartyti medžiai, nusiaubti jausmai neapykantos ir iš visko taip lyja. Bijau, kad išverksiu visą save, arba tiesiog pavargus nueisiu kažkur tyliai ir nebegrįšiu. Nors prieš viską turbūt galėjau sakyti, kad esu tiek daug skaudaus išgyvenus. Bet dabar sakau- pirma kartą išgyvenu kažką tokio skaudaus. Prieš 20 minučių pasistačius kėdę vidury kambario verkiau. Prieš 15 minučių atstūmiau žmogų. Prieš 10- praradau didžiąją dalį saves. O dabar tiesiog visko nekenčiu.