Jau trečią naktį iš eilės
Man kelia nerimą širdies
Sudrumstę saldų mano miegą
Sapnai keisti dėl kurių dabar jau nesimiega
Gal ženklas gal tiktais lemtis
Sapnuoti verkiančias savas akis...
Tas jausmas neapsakomai baisus!!!
Ir tada pasirodo nepažystamas žmogus...
Kuris nuoširdžiai ir iš visos širdie
Sako, kad amžinai mylėt galės...
Šitų sapnų aš nesuprantu
Ir žmogučio mielo jau neberandu,
Galbūt jį aš tikrovei surast turėsiu
Ir tik tada vėl mylėt galėsiu...
Nors kaip bebūtų man sunku
Gyvenimą iš naujo pradėti vėl turiu...