tomis dienomis, kai aš nemyliu, kai aš klajoju ir nedievinu, kai aš mirštu ir po truputį vėl gimstu, aš užsiropščiu pas save ant stogo ir laukiu, nežinia ko, bet laukiu. ir man nuo to geriau. padeda.

***

tikiu, kad viskas įmanoma norint, tikiu, todėl vieną dieną aš išmoksiu skraidyti ir kvepuoti po vandeniu.

***

mes visi nežemiški. mes visi keisti. tik kai kurie labiau. ir nėra šiam pasaulį normalaus žmogaus. o jei ir yra- jis nieko vertas.

***

penktadieniais aš visada geriu arbatą balkone ir stebiu kaip leidžiasi saulė. viena. bet nuo to ne blogiau.

***

ir ėmiau pastaruoju metu kalbėtis su savimi. pykti ant savęs. bausti save.

o aš visdar noriu išmokti skraidyti...