stebėtinas dalykas tos knygos - jos pakeri, kažką duoda, verčia susimąstyti. kartą man vienas žmogus pasakė, kad visiems gera būti su tuo, iš kurio gali kažką gauti (na, kaip suprantama, vieniems reikia materialių dalykų, kitiems - šio to daugiau).
tikriausiai visada žmogus pakankamai didelis egoistas ir dėl to mieliau siurbia kito išmintį nei dalinasi savąja... ir aš greičiausiai ne išimtis. gal tiesiog dar per mažai žinau, o gal per daug noriu sužinoti.
keistas tas protas, nes vienintelis dalykas, kurį supratau: visa išmintis be galo ribota žmogaus mąstymo - gal per didelio (ar per mažo) pasitikėjimo savimi, gal religijos ar išsilavinimo, požiūrio į kitų nuomonę. visada ką nors galvodama atsiremiu į sieną. gaila, kad jos negaliu nugriauti, mielai paprašyčiau kieno nors pagalbos...