"Kam reikalinga gyva pelė piešto katino dantyse?" B.Sruoga

...Ir juk tikrai, neįmanoma atvaizduoti žmogaus patirtos kančios. Bandau nupiešti ryškias figūras, o pavyksta tik nykūs šešėliai. Kažkur darau klaidą. O gal atvirkščiai - KAŽKUR elgiuosi teisingai..?

Rodijonas Roskolnikovas šiandien su baisiausiu trenksmu įsiveržė į mano butą. Pastovėjo priešais mane, žengė porą žingsnių manęs link ir uždusęs ištarė: "Tik... nepaleisk... savo svajonės. Kovok... neleisk sugriauti... atimti vilties. Neleisk užmušti." Paėjo kiek atatupstas, papurtė galvą ir išbėgo su tokiu pat isterišku garsu kaip ir įbėgo. Negalėjau patikėti. Užmerkiau akis ir atsirėmiau į sieną. Širdis daužėsi lyg po trijų puodelių kavos, jaučiau, kaip mano venomis greičiau pradėjo tekėti kraujas, o veidą išmušė karštis ir raudonis. Jis žino. Jis VISKĄ žino. Bet iš kur?! Juk dar niekam nespėjau prasitarti, tad kodėl būtent šiandien ir dar taip skubiai jis nusprendė mane aplankyti ir kalbėjo apie viltį ir nužudymą?

Nujaučiu... Žinau... Bet TAI negali būti TIESA.