Valando ant kurių nereikia pykti... Jos dažnaiusiai sunkios ir tęsiasi baisiai ilgai...Labiausiai jos primena varginatį žygį, kai trūksta maisto, vandens, linksmybių, o perdaug nuovargio,šalčio ir skaudžių pūslių..Keista bet vakarais kai surandama vieta nakvynei, visi jausmai akimirksniu pasikeicia - nuovargis niekur nedingsta, o tampa ramiu miegu, pasaldintu pergale. Ta neaiski, gasdinati kankyne dar primena grazios meiles pabaigą, kai pykčio daugiau, nei šilto juoko, o norą išsiskirti slopina baimė likti vienai, ir niekas nesupras, kaip tas pyktis ir baimė vėliau virta geromis ašaromis ant senų nuotraukų...