norėčiau paukščiu pavirsti ir skristi... į mėlyną padangę žvaigždę sau nuskinti. O po to ją padovanoti tau. Užlango balto sniego pusnys, o širdyje pavasario gėlės žydi... ir nieko man nereikia. Na, gal, jei tik negaila, žmogiškos šilumos...