Apie:
Rusų rašytojas. Gimė Vologdos gubernijoje 1853 m. (kituose šaltiniuose – 1855 m.) gruodžio mėn. 8 d. dvarininko šeimoje. 1860 m. šeima persikėlė gyventi į Vologdą, kur sūnus pradėjo mokytis gimnazijoje. Motina mirė, kai jam buvo 8 metai. Buvo savarankiškas, anksti pradėjo dirbti. Tėvas draugavo su „narodnikais“ (liaudininkais). Dešimtmetis berniukas (1874), nebaigęs mokyklos, išėjo prie Volgos ir pradėjo savo, pilną nuotykių, gyvenimą. Ėjo Pavolgiu su burliokais, arklių piemeniu prie Dono, laisvanoriu išėjo į rusų – turkų 1877 m. karą, buvo artistu ir t.t. Klajonės pasibaigė 1881 m., kai persikėlė į Maskvą ir pradėjo rašyti. Nuo 1882 m. įvairiems Maskvos laikraščiams rašė straipsnius, o nuo 1889 m. buvo etatinis „Rosija“ laikraščio darbuotojas. Buvo vienas geriausių Maskvos reporterių. Daugiausia rašė apie kriminalinius nusikaltimus. Jis pasidarė vienu geriausiu Maskvos miesto žinovų. Puikiai žinojo architektūrą ir istoriją, miesto „viršūnių“ ir padugnių gyvenimą. Jis buvo tarsi gyva Maskvos legenda. Jis buvo nepaprastai stiprus – pirštais sulenkdavo penkių kapeikų monetą, buvo labai geras ir įdomus pašnekovas.
Pirmieji jo apsakymai (1885): „Žmogus ir šuo“ ir „Pasmerktieji“, kuriuose vaizdavo vargšų gyvenimą. 1887 m. išėjo apybraižų ir apsakymų rinkinys – „Lūšnų žmonės“ (Трущобные люди), kur buvo rašoma, kaip miesto ir kaimo žmonės tampa vargetomis. Knyga nepatiko caro valdžiai, ji buvo uždrausta bei sudeginta. Vėliau tie kūriniai buvo paskelbti knygose „Negatyvai“ (Негативы, 1900) ir „Praeitis“ (Были, 1909). 1894 m. V. Giliarovskis išleido eilių knygą „Pamirštas sąsiuvinis“ (Забытая тетрадь). Jis eiles rašė ir vėliau. Žinoma jo poema „Stenka Razinas“ (Стенька Разин), kuri Rusijoje išleista 1922 m. Pirmo Pasaulinio karo metais jis išleido net tris patriotinius eilėraščių rinkinius. Geriausia jo knyga laikoma „Maskva ir maskviškiai“ (Москва и москвичи, 1926), kurioje teisingai ir patraukliai piešiamas 1880 – 1890 m. Maskvos gyvenimo vaizdas. Į gyvenimo pabaigą rašytojas pradėjo rašyti memuarus. Tai knygos : „Mano klajonės“ (Мои скитания, 1928), „Maskviškio užrašai“ (Записки москвича, 1931), „Draugai ir susitikimai“ (Друзья и встречи, 1934), „Teatro žmonės“ (Люди театра, paskelbta 1941 m.).
Mirė Giliarovskis Vladimiras Aleksiejevičius Maskvoje 1935 m. spalio 1 d.
Į lietuvių kalbą šio rašytojo kūrinių neišversta.
