Apie:
Rusų rašytojas. Tikroji pavardė Smidovičius. Gimė Tuloje 1867 m sausio mėn. 16 d. (pagal senąjį kalendorių – sausio 4 d.) inteligentiškoje lenkų – rusų šeimoje. Baigęs gimnaziją įstojo į Peterburgo universiteto istorijos – filologijos fakultetą, o po kiek laiko (1888) perėjo į Tartu miesto (Estija) medicinos fakultetą. 1892 m., dar nebaigęs studijų, buvo išvykęs į Jekaterinoslavsko guberniją kovoti su choleros epidemija. Iš surinktos medžiagos parašė apysaką „Be kelio“ (Без дороги). Baigęs mokslus, Botkino ligoninėje atliko praktiką.
1894 m. gimtajame mieste pradėjo gydyti žmones. Po to persikėlė gyventi į Peterburgą. Suartėjo su darbininkų marksistinėmis organizacijomis. Prasidėjus rusų – japonų karui vyko į Tolimuosius Rytus, į Manžūriją, kur gydė sužeistuosius, rašė apybraižas. Literatūrinės veiklos pradžia laikoma, kai 1885 m. „Modnome žurnale“ išspausdino eilėraštį „Susimąstymas“ (Раздумье). Rašytojas labiau pagarsėjo 1994 m., kai žurnale „Ruskom Bog“ buvo išspausdinta apysaka „Be kelio“. Vėliau ši apysaka sulaukė net keturių leidimų. 1902 m. išspausdino apysaką „Posūkyje“ (На повороте), kuriame vaizduojamas sunkus inteligentų pritapimas prie marksistinių idėjų. Panašūs klausimai gvildenami ir apysakoje „Gyvenimui“ (К жизни, 1908). Daugelis inteligentų nepripažino lenininio spalio perversmo, nuėjo su tais kurie kovojo prieš bolševikus. Tas laikotarpis atspindėtas V. Veresajevo romane „Akligatvyje“ (В тупике, 1922). Pagrindiniai rašytojo kūriniai skirti inteligentijos problemoms, tačiau apysakose „Andriejaus Ivanovičiaus galas“ (Конец Андрея Ивановича), ir apybraižoje „Negyvame kelyje“ (На мертвой дороге) pažvelgiama ir į darbininkų gyvenimo peripetijas. Jauno gydytojo moralinės kančios atspindėtos „Gydytojo užrašuose“ (Записки врача, 1902). Po spalio perversmo rašytojas linko į memuarus ir kitų rašytojų gyvenimo aprašymus. Išėjo knyga „Gyvas gyvenimas“ (Живая жизнь, 1911) apie Ničę, Tolstojų ir Dostojevskį, memuarai „Jaunystės metais“ (В юные годы), monografija „Puškino gyvenimas“ (Пушкин в жизни, 1927), kai kurių senosios Graikijos autorių vertimai.
Mirė Veresajevas Vikentijus Vikentjevičius 1945 m. birželio mėn. 3 d.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą
Gydytojo užrašai. - Vilnius : Vaga, 1981. - 166 p.
A.S. Puškinas. - [Vilnius] : Valst. grož. lit. l-kla, [1949]. – 176 p.
Žvaigždė. - Chicago (Ill.), 1910. - 17 p.
Isanka. - [Kaunas], [1948]. - 501 p.
Žvaigždė ir priedas. - Liepojus, 1907. - 30 p.
Puškinas. - Kaunas : Sakalas, 1937. - 279 p.
