Apie:
Verneris Aspenstriomas (Werner Aspenström) gimė 1918 m. lapkričio 13 d. Norbarke, Dalarnos provincijoje, Švedijoje. Jis debiutavo 1943 m. būdamas 25-erių, bet pripažinimas atėjo 1946 m. poezijos rinkiniu Riksmas ir tyla. Už savo darbus poetas buvo apdovanotas daugeliu prizų, o 1980 m. tapo Švedijos Akademijos nariu. 1969 m. pelnė mažąją Nobelio premiją už poeziją.
V. Aspenstriomas išsiskyrė iš pokario švedų poetų, kurių eilėraščiuose vyravo baimė ir pesimizmas. Jo eilėraščių rinkinys Sniego legenda, pasirodęs 1949 m., davė pradžią šeštojo dešimtmečio lyrizmui, idilei, saulės šviesai, žaismei. Tai buvo savotiška atsvara penktojo dešimtmečio poezijai, skelbusiai baimę ir vertybių praradimą.
Savo eilėraščius poetas mėgdavo vadinti „užkalbėjimais“. Jis skeptiškai žiūrėjo į literatūros teorijas, „ieškodavo šviežio, neapkartusio nuo estetikos peno“, bet ir jo paprastumas buvo daugiaprasmis.
V. Aspenstriomas išleido daugiau nei 20 poezijos rinkinių bei keletą prozos ir dramaturgijos darbų. Jo poezija yra išversta į daugelį kalbų, taip pat ir į lietuvių kalbą (rinkinys Šiaurės dvasia). Tai vienas ryškiausių moderniosios švedų poezijos atstovų, kritikų vadintas „kasdienybės poetizuotoju“. V. Aspenstriomo poezijai būdingi paradoksai, uždara erdvė, ironija, spontaniški išgyvenimai. Čia nėra „melsvos poetinės miglos“, filosofinių samprotavimų, literatūrinių klišių ar šablonų.
Poetas mirė 1997 m. sausio 25 d.
Bibliografija:
Šiaurės dvasia : eilėraščiai / iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė. - Vilnius : Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1998. - 177 p.
Nuorodos:
http://vmlinux.org/ilse/lit/aspenstrom6.htm
http://www.princeton.edu/~qrl/vol34.htm#ASPENSTRÖM