Rašyk
Eilės (73628)
Fantastika (2197)
Esė (1498)
Proza (10399)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1126)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Vasilijus Semionovičius Grosmanas

Василий Семенович Гроссман

Apie:

Tikroji rašytojo pavardė – Grosmanas Josifas Solomonovičius. Rusų prozaikas, dramaturgas. Gimė Berdičeve, chemiko šeimoje. Tai ir nulėmė jo profesijos pasirinkimą. 1929 m. rašytojas baigė Maskvos universiteto fizikos – matematikos fakultetą. Iki 1932 m. Donbase dirbo inžinieriu – chemiku, po to beveik visą laiką skyrė bebendradarbiavimui žurnale „Literatūrinis Donbasas“. 1934 m. išspausdinama pirmoji V. Grosmano apysaka Gliukaufas (Глюкауф), kurioje vaizduojamas sovietinių šachtininkų darbas ir rūpesčiai. Pagaliau pasirodo apsakymas Berdičevo mieste (В городе Бердичеве).

Jaunu rašytoju susidomėjo Gorkis, todėl V. Grosmanas persikėlė gyventi į Maskvą. Metė visus kitus darbus, atsidėjo rašymui, tapo rašytoju – profesionalu. Prieš Antrąjį pasaulinį karą (1937–1940 m.) parašė ir pirmąjį romaną Steponas Kolčuginas (Степан Кольчугин). Karo metais dirbo kariuomenės laikraščio „Raudonoji žvaigždė“ („Красная звезда“) korespondentu. Su kariuomenės daliniais nužygiavo visą baisaus atsitraukimo iki Volgos kelią ir paskui, išvargintas sunkių ir kraujuotų mūšių, pamažu grįžo atgal ir galiausiai nuėjo iki pat Berlyno. Per tą laiką parašė daug apybraižų, o 1942 m. apysaką Liaudis nemirtinga (Народ бессмертен). Pagal to laiko vertinimus, apysaka pripažinta viena geriausių, parašytų karo metais. Pjesė Jei tikėtume pitagoriečiais (Если верить пифагорейцам) parašyta dar prieš karą, bet išspausdinta tik 1946 m. Ji oficialiuose partiniuose leidiniuose buvo labai sukritikuota. 1952 m. rašytojas pradėjo spausdinti romaną Už teisų reikalą (За правое дело), kuris taip pat nepatiko „partijai ir liaudžiai“ ir buvo aršiai sukritikuotas. Rašytojas buvo objektyvus, nepardavinėjo sąžinės komunistų partijos stagnatoriams, norėjo būti ir buvo savarankiškas, rašė apie tai, ką savo kailiu buvo patyręs, visiškai neprisilaikė oficialaus požiūrio į karo meto įvykius. Nepakeliamai spaudžiamam cenzūros ir be pasigailėjimo murkdomas partiniuose susirinkimuose, turėjo nors iš dalies pripažinti oficialų partinį požiūrį. V. Grosmanas šį savo romaną perrašė, daug ką pakeitė.

Netrukus „partiją ir liaudį“ užgriuvo tokiais pat nesuderintais požiūriais ir tikromis karo realybėmis kvėpuojantis ano, aršiai kritikuoto romano, tęsinys Gyvenimas ir likimas (Жизнь и судьба), kurį valstybinė biurokratinė ir visiškai išsigimusi cenzūra 1961 m. visai uždraudė ir konfiskavo. Laimei, knyga nebuvo sunaikinta ir 1975 m. buvo slapta persiųsta į Vakarus. 1980 m. romanas buvo išleistas ir visuomenė jį įvertino kaip vieną rimčiausių ir geriausių karo meto kūrinių. Kartu, nuo pat 1955 m. V. Grosmanas rašė dar vieną romaną Viskas teka (Все течет), kuris sovietinės cenzūros taip pat 1961 m. buvo uždraustas ir konfiskuotas. Tačiau vienas romano variantas, kurį rašytojas užbaigė 1963 m., padedant slaptai Rusijoje veikusiai organizacijai – „samizdatui,“ 1970 m. buvo išspausdintas Vokietijoje, Frankfurte – prie – Maino.

Išgyvenęs 59 metus, kietai spaudžiamas ir smaugiamas sovietinės sistemos pančių, V. Grosmanas mirė 1964 m. rugsėjo 14 d. ir buvo palaidotas Maskvoje.

V. Grosmanas visu rašyto žodžio meninės jėgos gražumu sublizgėjo, kai buvo išleistas romanas Gyvenimas ir likimas (po mirties), kuris apima beveik visus karo metus, frontą ir užnugarį ir buvo sutvirtintas tokiomis karštomis ir tragiškomis žmonių gyvenimo, jų likimo paralelėmis, įvykių apimtimi (Pavolgis, Maskva, Leningradas), kad neabejojant jį galima priskirti prie tokių kūrinių, kurie tampa literatūriniais įvykiais. O jeigu prie to pridėsime laiką, kada romanas buvo rašytas, tai rašytojas taip pat priskirtinas tai didvyrių plejadai, kurie, nepaisant jokių grasinimų, rašė tiesą ir tik tiesą.


Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Liaudis nemirtinga : apysaka. - Kaunas, 1945. - 208 p. [kitas leidimas - 1944 m.]

Stalingrado gynimas. - Kaunas, 1946. - 111 p.



Gimė: 1905-12-12
Mirė: 1964-09-14
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą