Apie:
Rusų prozininkas. Gimė Vologdoje 1907 m. birželio 18 d. (lagerio dokumentuose ir pase nurodyta liepos mėn. 1 d.1) šventiko šeimoje. Baigė Vologdos gimnaziją ir, būdamas septyniolikmečiu jaunuoliu, išvyko į Maskvą. Čia įsitaisė fabrike odų raugintoju, o 1926 m Maskvos universitete ėmė studijuoti sovietinę teisę. Jis sukūrė ir išplatino „Laišką suvažiavimui“. Už tai jį areštavo ir nuteisė trims metams kalėti. Atlikęs bausmę vėl grįžo į Maskvą ir bendradarbiavo nedideliuose žurnaluose.
1936 m. žurnalas „Oktjabr“ išspausdino jo apsakymą „Trys daktaro Austino mirtys“ (Три смерти доктора Аустино). Daugiaprasmybėm dvelkiantis kūrinys nedavė ramybės saugumiečiams ir šie rašytoją vėl areštavo ir nuteisė 5 metams kalėti lageriuose. Atsėdėjęs ir grįžęs jis vėl ėmėsi plunksnos. Kai 1943 m. jis viešai rašytoją Buniną pavadino rusų klasiku, jį vėl suėmė ir nuteisė 10 metų. V. Šalamovas, tuo būdu, „kaltas“ be jokios realios kaltės Stalino – Berijos lageriuose praleido 17 metų. Ir ilgiausiai jį laikė Kolymoje, kur kaliniai daugiausiai sirgo ir mirė, nes reikėdavo ieškoti aukso smilčių, kai lauke temperatūra nukrisdavo žemiau 40 laipsnių.
1951 m. jis bausmę atliko, bet „kaltas“ be kaltės iš Kolymos dar 3 metus išvykti negalėjo. Turėjo dirbti felčeriu. Galų gale jis atvažiavo į Kalinino sritį. Kai sovietiniai satrapai 1956 m. patys pripažino, kad jis baustas už nieką ir yra visai nekaltas, rašytojas persikėlė gyventi į Maskvą. Tuoj pat jis parašė ciklą apsakymų „Kolymos apsakymai“ (Колымские рассказы), kuriuos pats rašytojas pavadino „baisios tikrovės meniniais tyrimais“. Rašė apsakymus iki pat 1973 m. ir paruoštos šešios knygos: „Kolymos apsakymai“, „Kairysis krantas“ „Kastuvo artistas“ „Nusikaltėlių pasaulio apybraižos“, „Lapijos atgimimas“ ir „Pirštinė arba KR–2“. Apsakymų pagrindinės temos – ištisinis žmonių marinimas, badaujančių ir šąlančių kančios, begalinis žmogaus niekinimas. Toks gyvenimas, priešingai, negu mano Solženicynas, V. Šalamovas teigia, žmogų paverčia žvėrimi. Rašytojas parodo, kad žmogaus jėgos ne begalinės, nors žmonės ir labai skirtingi.
Pati svarbiausia rašytojo kūrybos išvada – lageris atspindi visos sovietinės „socialistinės“ visuomenės, diktatoriško jos pobūdžio esmę ir nuostatas. Lagerio gyvenimas, vidinės pjautynės tiek jo valdymo viršūnėse, tiek kalinių kazematuose, idealiai atspindi kiekvienos visuomenės, kurią valdo diktatorius, struktūrą ir būsenas. Štai dėl ko tokie režimai, nesvarbu, kurioje žemės rutulio vietoje būtų valstybė, žmogų paverčia išlaikytiniu, ilgam paraližuoja jo kūrybines galias ir iniciatyvą. Dėl to „išėjimas iš socialistinės visuomenės“ į demokratiškąją yra nepaprastai sunkus. Žmogui atrodo, kad socialistinis „narvas“ yra daug geresnis už laisvę ir demokratiją. Šią neginčijamą tiesą akivaizdžiai patvirtina tiek Lietuvos, tiek kitų (ypač Rusijos) valstybių dabartinė patirtis. Šia prasme V. Šalamovo išvados yra nepakartojamos ir iš tikrųjų vertos rimtų studijų.
V. Šalamovo apsakymų buvusi „socialistinė“ sovietų viršūnė pakęsti ir matyti negalėjo ir nenorėjo. Panašiai, kaip F. Dostojevskio romano „Velniai“. Tokių rašytojų kūriniai diktatoriškiems režimams yra pražūtingi. Dėl to rašytojo apsakymai pradėti leisti tik 1966 m. ir ne Rusijoje, o demokratiškuosiuose Vakaruose. Pats rašytojas 1979 m. persikėlė gyventi į invalidų namus, iš kur 1982 m. sovietiniai satrapai jį prievarta ištrėmė į paskutiniąją žemišką įstaigą – beprotnamį. Tačiau nuvykti į paskirtąją vietą rašytojui nebeteko: jam buvo sudarytos geros sąlygos persišaldyti ir jis mirė kelyje.
Mirė Šalamovas Varlamas Tichonovičius Tušine 1982 m. sausio mėn. 17 d.
Bibliografija:
Vertimų į lietuvių kalbą nėra
Kita
В. Шаламов / Воскрешение лиственницы. - Москва : Художественная литература, 1989. - 494 p
В. Шаламов / Вишера. - Челябинск : Южно-Уральское книжное издательство, 1990. - 93 p
В. Шаламов / Левый берег. - Москва : Современник, 1989. - 558 p.
В. Шаламов / Колымские рассказы. - Челябинск : Южно-Уральское кн. изд-во, 1991. - 93 p.
В. Шаламов / Очерки преступного мира. - Вологда : Грифон, 2000. - 173 p.
В. Шаламов / Зарок. - Москва : Молодая гвардия, 1989. - 429 p.
В. Шаламов / Колымские рассказы. - Москва : Современник, 1991. - 525 c.
В. Шаламов / Преодоление зла. - Москва : Эксмо, 2005. - 825 p.
В. Шаламов / Колымские рассказы. - Москва, 2005. – 525 p.
1 https://www.booksite.ru/varlam/homo_03.htm
