Tomas Hobsas (Thomas Hobbes) - žymus anglų filosofas. Bendradarbiavo su F. Bekonu, R. Dekartu, G. Galilėjumi, P. Gasendi. Per Anglijos (buržuazinę) revoliucija emigravo. Paryžiuje parašė svarbiausius veikalus: trilogiją lotynų kalba Filosofijos pagrindai (Apie kūną(1655); Apie žmogų(1658); Apie pilietį (1642)) ir Leviataną (1651). Sukūrė nuoseklią mechanistinio materializmo filosofiją, kurios uždaviniu laikė daiktų priežastinių ryšių tyrimą. Aiškindamas pažinimą jungė empirizmą su racionalizmu: „jutiminis pažinimas nevisiškai informuoja apie faktus, nes nepaaiškina jų priežasties, todėl tai gali tik protas, naudodamasis dedukciniu metodu“. T. Hobsas mechanistiškai aiškino tiek gamtą, tiek žmogaus psichiką, tiek visuomenės gyvenimą. Pasak T. Hobso, visuomenė yra milžiniškas mechanizmas (Leviatanas), kurio papraščiausias elementas yra žmogus. Valstybė - žmonių susitarimo rezultatas. T. Hobsas laikė save monarchistu, tačiau valstybinės valdžios supratimu artimas buržuazijai. Pats T. Hobsas buvo ateistas, tačiau manė, kad religija yra reikalinga žmonėms drausminti.
Filosofijos bruožai:
Tomas Hobsas yra laikomas materialistu, tačiau pažinimo teorijos atžvilgiu ji nenuoseklus empirikas, nes pažinimą sieja su matematiko – grynojo proto mokslu. Jam net mąstymas yra skaičiavimas žodžiais. T. Hobso materializmas siejasi su tuo, kad jis tikrovėje neįžvelgė jokios dvasios. Tikrovė jam yra gamta, susidedanti tik iš tįsių kūnų, kurie skiriasi dydžiu, pavidalu, padėtimi ir judėjimu. Pačią filosofiją T. Hobsas supranta kaip mokslą apie kūnus. Kadangi kūnai nevienodo pobūdžio, filosofija, pasak T. Hobso, be įvadinės dalies, aiškinančios bendrąsias sąvokas, yra trinarė: mechaninių (gamtos) kūnų filosofija yra gamtos mokslas, dirbtinių kūnų filosofija yra valstybės mokslas (T. Hobsui valstybė yra organizmas), o kūno, esančio natūros ir dirbtinumo sandaroje filosofija yra žmogaus mokslas. Bekūnė substancija (Dievas, siela) T. Hobsui yra nesusipratimas, todėl ji negali būti filosofijos dalykas. Antravertus T. Hobsas buo labai atsargus, nes vaizduotės padariniu vadina tik pagonybę, krikščioniškąjį Dievą laiko pirmuoju judintoju. Taigi vienintelė realybė – kūnai (yra materialūs ir susideda iš mažyčių dalelių). Visos kūnų savybės ir pakitimai yra materijos judėjimo rezultatas. Pokyčiai nekyla iš kūno vidaus, o tik dėl išorinių (mechaninių) priežaščių.
T. Hobsas laikėsi požiūrio, kad be kūnų daugiau nieko neegzistuoja. Jis teigė, kad egzistuoja dvi skirtingos kūnų rūšys: „pirmosios rūšies kūnai vadinami gamtinias, nes jie yra sukurti gamtos. Antrąją rūšį sudaro dalykai ir reiškiniai, atsiradę žmonių valia, iš jų susitarimų, sutarčių ir vadinami valstybe“. Schemiškai T. Hobso koncepciją galima išdėstyti taip: „a) judesys gali sukelti tik judesį ir pats tik judesio gali būti sukeltas; tad ir sąmonės būsenos yra judesių sukeltos ir pačios sukelia judesius; b) esama panašumo tarp tokių reiškinių kaip judesys ir sąmonė, tiksliau tarp judesio ir valios impulso“.
Taip pat su T. Hobsu yra siejama procedūrinio teisingumo (sudarytų sutarčių, susitarimų, kontarktų ar tam tikrų taisyklių, procedūrų laikymasis) samprata. Prielaidos, kuriomis remiasi T.Hobsas gerokai skiriasi nuo Aristotelio. Jos susijusios su T. Hobso plėtota visuomeninės sutarties teorija, kuri suvaidino labai svarbų vaidmenį poltinės filosofijos teorijoje. T. Hobso nuomonė apie žmogaus prigimtį nebuvo labai gera – tam nemažos įtakos turėjo, tai, kad jis gyveno toli gražu ne ramiausiais ir taikiausiais Anglijos istorijos laikais. Pagrindinis jo veikalas Leviatanas, kuriam savo reikšme politinėje filosofijoje mažai kas prilygsta, buvo paskelbtas 1651 metais, t.y. netrukus po Anglijos (buržuazinės) revoliucijos.
T. Hobsas kritiškai vertino Aristotelio distributyvinio teisingumo teoriją. Aristotelis, kaip ir Platonas laikėsi nuomonės, kad vieni žmonės iš prigimties labiau tinka valdyti, o kiti – tarnauti. T. Hobso požiūriu ji yra klaidinga, nes prigimtinėje būklėje visi yra lygūs, o nelygybę sukuria valstybė ir jos įstatymai.
Bibliografija:
Vertimas į lietuvių kalbą:
Leviatanas = Leviathan, or the Matter, form and power of a commonwealth ecclesiastical and civil / iš anglų kalbos vertė Kęstutis Rastenis. - Vilnius : Pradai, 1999 (Vilnius : BĮ UAB "Litimo" sp.). – 695 p.
