Apie:
Rusų poetas. Gimė Peterburge 1862 m. gruodžio mėn. 14 d. (pagal naująjį kalendorių – 26 d.) tarnautojų šeimoje. Motina – rusė – dvarininkų Mamontovų palikuonė, tėvas žydas. Jis buvo labai muzikalus, mirė, kai sūnui suėjo porą metelių. Motina, likus Kijeve su dviem vaikais, iš pradžių dirbo tarnaite, paskui nesėkmingai ištekėjo antrą kartą. Po eilinių kivirčų patėvis nusižudė, jie persikėlė gyventi į Peterburgą pas brolį. Netrukus mirė ir motina. S. Nadsonas su dėde nesugyveno, 1872 m. buvo atiduotas į antrą karinę gimnaziją, kurią ir baigė. Toliau mokėsi Pavlovo karinėje mokykloje, susirgo, metams buvo išsiųstas gydytis į Kaukazą. 1882 m. baigė mokyklą, pradėjo tarnauti Kronštate. Čia jis buvo patenkintas ir laimingas. Plintanti literatūrinė šlovė, gyvas charakteris, aštrus protas, geraširdiškumas – tie bruožai žavėjo aplinkinius, jam niekada netrūko draugų. Jam nepatiko griežta karinė tarnyba ir 1884 m. išėjo iš jos. Kiek laiko padirbėjo „Savaitės“ (Неделя) redakcijos sekretoriumi. Atsinaujino liga ir draugų padedamas išvyko gydytis į Visbadeną ir Nicą. Berno mieste jį porą kartų operavo, bet ir tas negelbėjo. 1885 m. grįžo į Rusiją. Vis silpdamas jis dar išgyveno pusantrų metų.
Mirė Nadsonas Simonas Jaltoje 1887 m. sausio mėn. 19 d. (pagal naująjį kalendorių – 31 d.). Jis palaidotas Peterburge Volkovo kapinėse. Draugai iš surinktų lėšų pastatė jam paminklą.
S. Nadsonas pradėjo rašyti labai anksti. Jo pirmą eilėraštį išspausdino 1878 m., kai jam buvo 16 metų. Po to jo eilėraščius spausdino laikraščiai „Slovo“ (Žodis), „Ustoi“ (Pagrindai), „Mysl“ (Mintis) ir kituose. Po to spausdinimas tęsėsi prestižiniame žurnale „Otečestvenije zapiski“ (Tėvynės užrašai). 1885 m išėję rinktiniai eilėraščiai susilaukė plataus pripažinimo, jam Mokslų akademija suteikė Puškino premiją. Po poeto mirties jo eilėraščiai buvo leidžiami 28 kartus.
Kūrybos bruožai:
S. Nadsonas - jausmo poetas. Jo lyrikoje daug užuojautos motyvų ir skundų. Užsakomosios ir išprotaujamos pilietinės poezijos tarp jo eilių nerasime. Geriausi tie eilėraščiai, kur jis yra poetas, o ne pilietis. Jo posmų jėga – poetinis vaizdas ir nuotaika, jam tolimi ir netoleruotini barškesiai kovos ginklais.
Į lietuvių kalbą jo kūrinių neišversta
