Apie:
Rusų estradinės lyrikos poetas, apybraižininkas. Gimė Altajaus krašto Kosiho kaime. Motina – Vera Pavlovna Fiodorova – dirbo direktore pradžios mokykloje, vėliau mokėsi Omsko medicinos institute, kurį baigė 1941 m. Prasidėjus karui, ją pašaukė į kariuomenę. Tėvas – Stanislovas Nikodimovičius Petkevičius – Lenkijos tremtinių palikuonis. Jis dirbo NKVD, nusigėrė. 1937 m. poeto tėvai išsiskyrė. Tėvas paskui pasitraukė iš NKVD, 1939 m. dalyvavo kare su Suomija, 1941 m. savanoriu išėjo į frontą ir netrukus žuvo.
Devynmetis Robertas liko pas senelę, kuri netrukus mirė. Jį, kaip „pulko sūnų“, motina norėjo pasiimti į priefrontę, bet draugai atkalbėjo ir jis pasiliko Maskvos Danilovo vaikų prieglaudoje. Sulaukęs dvylikos, Robertas vienus metus mokėsi karinėje muzikos mokykloje. 1944 m. jo motina ištekėjo už karininko Ivano Ivanovičiaus Roždestvenskio ir pasiėmė sūnų į savo pulką, kuris tuo metu buvo dislokuotas Karaliaučiuje.
Vėliau karininkų Roždestvenskių šeima dažnai buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą. Robertas vidurinę mokyklą baigė Leningrade, po to atsidūrė Petrozavodske. Nepasisekus įstoti į Maskvos Gorkio literatūros institutą, metus mokėsi Valstybinio Petrozavodsko instituto istorijos – filologijos fakultete. Čia jis susitiko leningradietę Leną, ją įsimylėjo, rašė eiles, iš kurių vieną netrukus pradėjo dainuoti estrados atlikėjai. 1951 m. Robertui pagaliau pasisekė įstoti į maskviškį literatūros institutą, kurį sėkmingai baigė 1956 m.
Pirmas R.I. Roždestvenskio eilėraštis Omsko tiesoje (Омская правда) pasirodė 1941 m. liepos 12 d. Besimokydamas institute poetas išleidžo keletą eilėraščių rinkinius: Pavasario vėliavos (Флаги весны) – 1955 m., Išbandymas (Испытание) – 1956 m., poemą Mano meilė (Моя любовь) – 1955 m. Vėliau, bręstant poetiniam talentui, viena po kitos pasirodė eilėraščių ir prozos knygos: Dreifuojantis prospektas (Дрейфующий проспект) – 1959 m., Bendraamžiui (Ровеснику), Negyvenamos salos (Необитаемые острова) – 1962 m., Veikimo radiusas (Радиус действия) – 1965 m., Pašventimas (Посвящение) – 1970 m., Už dvidešimt metų“ (За двадцать лет) – 1973 m. ir kitos.
R.I. Roždestvenskio eilėse, suderinta pagal visus tonus ir pustonius, skamba bendražmogiškoji patriotizmo gaida, humanistiniai gyvenimo sampratos principai, kuriuos nedelsdami pasigriebdavo sovietiniai ideologai ir dėl to jo eilių tekstais skamba nemaža estradinių dainų. Neteisinga būtų sakyti, kad ir pats poetas nebuvo sužavėtas „spalinės revoliucinės romantikos“, tų eilinių Rusijos piliečių karinių „žygdarbių“ ir aukų didvyriškumu, kurios buvo sudėtos ant pergalės aukuro kovojant su fašizmu.
1971 m. pasirodė kelionių knyga Ir nesibaigia žemė (И не кончается земля), 1980 m. – Miesto balsas (Голос города), Septynios poemos (Семь поэм), Pasirinkimas (Выбор), Eilėraščiai, baladės, dainos (Стихи, баллады, песни), Draugams (Друзьям), Amžius (Возраст) ir kitos. 1991 m. pasirodo Nemiga (Бессонница) ir Aliošos mintys (Алешкины мысли), 1992 m. – Perkirtimas (Пересечение).
R.I. Roždestvenskis mirė Maskvoje, palaidotas Peredelkino kapinėse. Netrukus po mirties pasirodė eilių rinkinys Paskutiniai Roberto Roždestvenskio eilėraščiai (Последние стихи Роберта Рождественского), kurį išleido jo šeima ir geriausieji draugai. Tai knyga – „rekviem“, praregėjimo ir atgailos knyga. Kaip 1995 m. rašė Levas Ozerovas „Ji galingai pakyla virš snaudžiančio vytulio, miglotų, neįtikinamų, nieko nei protui, nei širdžiai nesakančių knygų“. Jau kančios ir artimos mirties prislėgtas poetas norėjo pasauliui, be jokių džiugesio grimasų, pasakyti pačius reikšmingiausius, pačius svarbiausius žodžius. Tie žodžiai artimiesiems, draugams, Tėvynei, mauzoliejuje gulintiems vadams. Tėvynė, tai – „Baimės Tėvynė“, vadai – tai – „mušk – triuškink šalies“. Girdėti ir atgaila dėl jaunystės paklydimų ir baimė dėl nelaimingos Tėvynės ateities.
R.I. Roždestvenskis, kaip talentingas poetas, turėjo daug visuomeninių pareigų, visokių įpareigojimų, buvo ne kartą apdovanotas, pagerbtas. Jis parašė ir išleido daugiau kaip 50 knygų, jo kūriniai išleisti 8 užsienio kalbomis. Poetas buvo labai geras mūsų menininko Stasio Krasausko draugas.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Rekviem. - Vilnius, 1961. - 40 p.
Poezija. - Vilnius, 1965. - 75 p.
Bekraštis dangus : eilėraščiai ir poemos. - Vilnius, 1982. - 173 p.
