Gimė Edinburge rugsėjo 5 d. Augo didelėje šeimoje, tėvai buvo darbininkai. Būsimasis poetas mokėsi vadinamoje gramatinėje mokykloje Dandi, o vėliau Sent – Andriaus universitete. Jis buvo gabus, su juo buvo siejamos didelės viltys. Tačiau jos liko neįgyvendintos, nes šeima buvo neturtinga, o pats Robertas labai ligotas. Jis metė mokslus ir išėjo tarnauti valdininku į teismo kanceliariją. Čia, būdamas prastos sveikatos, jis dirbo ne per ilgiausiai.
Ankstyvojoje R. Fergiusono poezijoje atsispindėjo 18 amžiuje priimta ir naudojama pastoralinė tradicija. Vėliau jo kūrybinis žvilgsnis nukrypo į Škotijos poezijos specifinius bruožus, o paskui ir poeto A. Ramzėjaus (1686 – 1758) kūrybą ir poetinė forma labai pasikeitė. Ja žavėjosi R. Bernsas.
Tuo metu Britų salų literatūriniame pasaulyje vyko teoriniai ginčai: ar šių salų poetai turi laikytis Anglijoje naudojamos poezijos kūrimo tradicijų (18 amžiaus pastoralės, 15 amžiuje vyravusios dvaro poetų alegorinio reiškinių įkūnijimo ir t.t.), ar jie gali kurti atsižvalgdami į savo šalies papročius, ten esančias poetines formas ir tradicijas. Tuo būdu R. Fergiusono kūrybos sėkmė ir duobės buvo glaudžiai susijusios su Anglijos ir Škotijos kultūrų ir literatūrų bendravimu. R. Fergiusonas pasirinko antrąjį variantą ir kūrė remdamasis Škotų folkloru, kultūra ir literatūros specifika. Jis rašė savo krašto žmonių kalba ir poetiniu žodžiu išreiškė gimtojo krašto bėdas, vargus, džiaugsmus. Jo kūryba nėra vienalytė – šalia puikių poetinių eilučių yra ir menkaverčių. Labai sunki poeto materialinė padėtis, blogėjanti sveikata, kūrybos nesėkmės galiausiai taip paveikė poeto būtį, kad jis išėjo iš proto.
Mirė Robertas Fergiusonas Edinburge 1774 m. spalio 16 d.
Šio poeto kūrinių į lietuvių kalbą neišversta.
