Ramutė Skučaitė

Ramutė Skučaitė – poetė, prozininkė, vertėja.
Gimė 1931 m. spalio 27 d. Kaune.

Tėvai buvo mokytojai, dėdė – tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1940 m. tėvas suimtas ir ištremtas į Pečiorą. R. Skučaitė į Sibirą ištremta 1949 m. Ten dirbo medžio apdirbimo fabrike, baigė Zimos vidurinę mokyklą. 1952–1956 m. neakivaizdžiai studijavo prancūzų kalbą Irkutsko užsienio kalbų pedagoginiame institute. 1953–1954 m. mokytojavo Zimoje. 1956 m. su mama grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1956–1959 m. Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Dirbo „Eltoje“, „Genio“, „Žvaigždutės“, „Vakarinių naujienų“ redakcijose. 1992 m. redagavo žurnalą „Ant mamytės kelių“. Dramaturgė, vertėja, operų libretų autorė ir vertėja, dainų tekstų autorė, publicistė. Pirmieji eilėraščiai suaugusiesiems spaudoje pasirodė 1957 m., o vaikams – 1959 m. „Genyje“ . Vaikams skirta didesnioji kūrybos dalis.

Poetė daug rašė, vertė iš prancūzų, rusų bei vokiečių kalbų, tačiau visada dėmesio akiratyje išliko poezija vaikams – didelę jos kūrybos dalį sudaro būtent eilės vaikams: „Žvangučiai“, „Laikrodis be gegutės“, „Lopšinė ešeriukui“, „Kiškių troleibusai“, „Laiškas sekmadieniui“ ir kt.

R. Skučaitė įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija „už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą“.

„Nedaug lietuvių vaikų poetų yra pelnę tiek garbingų apdovanojimų, kiek Ramutė Skučaitė. Tačiau apdovanojimus vaikų knygoms skiria ne vaikai – skiria suaugusieji. O vaikų ir suaugusiųjų nuomonės gali ir nesutapti. Pasitaiko, kad poetinis žodis, kuris veikia suaugusiojo emocijas ir intelektą, nieko nesako vaikui, lieka neišgirstas. R. Skučaitės knygos – ne iš tokių. Poetė prisimena mergaitę, į susitikimą su ja atsinešusią knygą, kurią būdama maža skaitė tos mergaitės močiutė. Taip saugomos ir iš kartos į kartą kaip vaikystės palikimas perduodamos tik pačios brangiausios knygos“, – rašo Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė straipsnyje „Kelias į kalbančią tylą“.

Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1969 m.

Bibliografija:

• Žydintis speigas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1965.
• Klaidų miestas: pasaka. – Vilnius: Vaga, 1966.
• Keliai ir pakelės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1969.
• Gėlių gegužinė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1969.
• Kiškių troleibusai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.
• Septinta kėdė: pjesė. – Vilnius: Vaga, 1971.
• Pusiausvyra: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.
• Kas klausosi lietučio: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.
• Mergytė ieško pasakos: pjesė. – Vilnius: Vaga, 1973.
• Apeisim ežerą: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
• Susiradom smuiko raktą: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980.
• Dar šneka vanduo: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1981.
• Uogelės ant smilgos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1982.
• Vijoklis viršum sparno: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1984.
• Žvangučiai. – Vilnius: Vaga, 1984; Alma littera, 2013.
• Sukit sukit galveles: eilėraščiai. – Kaunas: Šviesa, 1984.
• Laikrodis be gegutės: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1985.
• Medžio dovanos: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1985.
• Neskubėkim ir atspėkim: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1987.
• Taip ir ne: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
• Pirmas au priklauso laumei: eiliuoti galvosūkiai. – Vilnius: Alka, 1991.
• Lopšinė ešeriukui: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vyturys, 1993.
• Kalėdų pasaka: eiliuota pasakėlė vaikams. – Klaipėda: Eldija, 1993.
• Praeiviai be praeities: eilėraščiai. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 1996.
• Spalvos ir skaičiukai: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Kronta, 1997.
• Raidžių namučiai: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Kronta, 1997.
• Čirkšt virėjas patarėjas: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Kronta, 1998.
• Laiškas sekmadieniui: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1998.
• Vaikams vanagams: knygelė skaityti ir mąstyti: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Meralas, 1999.
• Žaidžiu žodžiu: mokomės lietuvių kalbos. – Vilnius: Žuvėdra, 1999.
• Vėl žaidžiu žodžiu: mokomės lietuvių kalbos. – Vilnius: Žuvėdra, 2000.
• Takelis iš naujo: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.
• Gražiu savu žodžiu žaidžiu: mokomės lietuvių kalbos. – Vilnius: Žuvėdra, 2004.
• Pasaką skaitau, pasaką piešiu: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2005.
• Aš esu – kas?: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Kronta, 2006.
• Tiek turi: eilėraščiai. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2006.
• Varinis angelas: eilėraščiai, užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
• Mėnesiena neskani: eilėraščiai vaikams. – Kaunas: Šviesa, 2007.
• Jei nereikėtų skubėti: mažos istorijėlės apie eilėraščių atsiradimą ir patys eilėraščiai. – Vilnius: Nieko rimto, 2009.
• Aš – eilėraščių knyga: eilėraščių vaikams rinktinė. – Vilnius: Nieko rimto, 2009.
• Žaidžiu lietuvišku žodžiu: mokomoji knygelė vaikams. – Vilnius: Žuvėdra, 2011.
• Ant skilusio akmens: rinktiniai eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
• Atsiprašau, Slibinuk!: pjesės vaidinti vaikams. – Vilnius: Tyto alba, 2012.
• Tamsiai ir šviesiai matys: eilėraščiai ir ne. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013.
• Ant ledo atsirado rožė: poemėlės su moralais. – Vilnius: Homo liber, 2013.
• Nepaslaptis tokia balta: eilėraščiai ir proza. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
• Koks gi žodis pasirodys?: eiliuoti kalbiniai galvosūkiai. ‒ Vilnius: Gelmės, 2015.
• Akmens pasaka. ‒ Vilnius: Vaga, 2016.
• Tai priimkit, kas priklauso: poezija, proza vaikams. ‒ Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
• Raidžių namučiai: eiliuota ir įgarsinta abėcėlė. – Vilnius : Baltos lankos, 2017.
• Į pagalbą – savo galvą: loginės ir matematinės užduotys. – Vilnius : Gelmės, 2018.

Vertimai iš prancūzų kalbos:

• S. Lilleste, E. Metsalu. Skaičių sąsiuvinis. – Vilnius: Kronta; Tallinn: Avita, 1997.
• V. Le Du. Vaikų atlasas. – Vilnius: Kronta, 1998.
• Ch. Perrault. Motulės Žąsies pasakos: senų laikų istorijos ir pasakos. – Vilnius: Nieko rimto, 2006.
• F. David, S. Eidrigevičius. Berniukas ir jo mylinti širdis: poetinis pasakojimas. – Vilnius : Mažojo princo fondas, 2017.

Vertimai iš kitų kalbų:

• M. Cvetajeva. Į niekur laiškai: eilėraščiai (iš rusų k.). – Vilnius: Kronta, 2008; Santara, 2012.
• E. Zabini, S. Lütje. Labanakt, žvaigždute! (iš vokiečių k.). – Vilnius: Nieko rimto, 2012.
• M. Cvetajeva. Laiškai į Vilnių = Письма в Wilno (iš rusų k.). – Vilnius: Gimtasis žodis, 2014, 2015.
• A. Achmatova, B. Pasternakas, O. Mandelštamas, M. Cvetajeva. Mes ‒ ketvertas: poezija (iš rusų k.). ‒ Kaunas: Santara, 2016.

Sudarė:

• Atminimai ir linkėjimai. – Vilnius: Gamta, 2002.

Apdovanojimai:

• 1980 m. Lietuvos SSR komjaunimo premija už eilėraščių knygas „Žvangučiai“ ir „Skamba auksinis trimitas“.
• 1981 m. Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos garbės raštas.
• 1993 m. knyga „Lopšinė ešeriukui“ pripažinta geriausia metų knyga vaikams.
• 1997 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas – Riterio kryžius.
• 2000 m. UNESCO premija už „Laiškas sekmadieniui“ (Leipcigo knygų mugėje).
• 2001 m. „Takelis iš naujo“ pripažinta viena gražiausių metų knygų (Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos konkursas).
• 2007 m. „Poezijos pavasario“ prizas už geriausią poezijos knygą vaikams („Aš esu – kas?“, „Tiek turi“, „Varinis angelas“).
• 2008 m. Vaikų literatūros premija.
• 2009 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už mažų ir suaugusių žmonių pas
• aulio vienybę, už žodžio skaidrumą.
• 2016 m. Poezijos pavasario-Kauno miesto savivaldybės Maironio premija už eilėraščių ir prozos knygą „Nepaslaptis tokia balta“.
• 2016 m. „Panevėžio literatūrinės žiemos‟ festivalio Riterio rožės prizas už karališkus tekstus knygoje „Tai priimkit, kas priklauso‟ ir už sidabrišką sielos muzikalumą vertimų knygoje „Mes ‒ ketvertas‟.