Rašyk
Eilės (68771)
Fantastika (2088)
Esė (1649)
Proza (10005)
Vaikams (2366)
Slam (54)
English (1046)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Nodaras Dumbadzė

Думбадзе Нодар

Gruzinų rašytojas Nodaras Dumbadzė gimė Tbilisyje 1928 m. liepos 14 d. Vaikystė buvo sunki ir varginanti, nes tėvai buvo suimti ir nužudyti 1937 m. Tėvas buvo rajono partijos komiteto sekretorius. Tėvų kaltumą sovietai atšaukė ir panaikino tik 1956 m. Našlaitis Nodaras gyveno Vakarų Gruzijoje Hidistavi kaime. Jį priglaudė giminės. Baigęs kaimo mokyklą įstojo į Tbilisio universiteto ekonomikos fakultetą. Baigė jį 1950 m. ir liko dirbti laborantu. 1957 m. atsisakė visų darbų, atsidėjo rašymui. Tais pačiais metais pradėjo bendradarbiauti žurnale „Ciskari“ (Aušra), tapo žurnalo „Niangi“ (Krokodilas) redaktoriaus pavaduotoju, rašė kino scenarijus Gruzijos kino studijai. 1973 m. pradėjo dirbti Gruzijos rašytojų sąjungos sekretoriumi, o nuo 1981 m. – minėtos organizacijos pirmininku.

Pirmus eilėraščius pradėjo spausdinti 1950 m. Tbilisio universiteto almanache „Pirmas spindulys“. 1956 – 1957 m. išleido tris jumoristinių apsakymų knygas. Tikro įvertinimo ir visuomenės pripažinimo sulaukė 1960 m. išleidęs romaną „Aš, senelė, Iliko ir Ilarionas“. Pagal romaną buvo parašyta pjesė, o vėliau ir kino scenarijus, kurį 1962 m. ekranizavo T. Abuladze. Kaip originalaus ir nepakartojamo rašytojo šlovę jis pelnė romanais „Aš matau saulę“ (1962), „Saulėta naktis“ (1967), „Nebijok, mama“ (1971), „Baltos vėliavos“ (1973), „Amžinybės dėsnis“ (1978). Romanuose atsispindi sunkios rašytojo vaikystės ir netekčių epizodai, kai kurie yra paimti iš jo autobiografijos. Romane „Amžinybės dėsnis“ gvildenamos amžinos blogio ir gėrio problemos. N. Dumbadzės knygos parašytos lengva kalba panaudojant liaudies išmintį ir kasdieninius žmonių posakius.

Sūnaus netektis ir sunki liga nepalaužė rašytojo dvasios. Visada buvo geranoriškas artimiems, jautriai reaguodavo į kitų vargus ir nelaimes. Rašytojas Nodaras Dumbadzė mirė Tbilisyje 1984 m. rugsėjo 14 d. Jo pageidavimu palaidotas Tbilisio „Mziuri“ (Saulėtas) vaikų miestelyje.

N. Dumbadzės kūriniai išversti į rusų, ukrainiečių, moldavų, azarbeidžaniečių, lietuvių, lenkų, japonų, turkų, arabų ir kitas kalbas.

1975 m. jam buvo suteikta Rustavelio premija, buvo renkamas Gruzijos ir Sovietų sąjungos aukščiausių tarybų deputatu.

Bibliografija

Vertimai į lietuvių kalbą:
[i]
N. Dumbadzė / Amžinybės dėsnis - Vilnius : Vaga, 1982. - 226 p.
N. Dumbadzė / Saulėta naktis - Vilnius : Vaga, 1972. - 215 p.
N. Dumbadzė / Matau saulę. - Vilnius : Vaga, 1966. - 235 p.
N. Dumbadzė / Nebijok, mama - Vilnius : Vaga, c1979. - 315 p.
N. Dumbadzė / Baltosios vėliavos - Vilnius : Vyturys, 1990. - 219 p. [.i]


Gimė: 1928-06-14
Mirė: 1984-09-14
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą