Rusų rašytojas ir istorikas. Gimė Simbirsko gubernijoje, Michailovkos kaime, 1766 m. gruodžio mėn. 12 d. karininko šeimoje. Mokėsi privačiai, tarnavo kariuomenėje. 1785 m. persikėlė į Maskvą, suartėjo su masonais. 1789 m. išvyko į ilgą kelionę po Europą, kurią aprašė keliautojo laiškuose. Grįžęs įsteigė „Moskovskij žurnal“ (Maskvos žurnalą), kuris ėjo nuo 1791 iki 1792 m. Tai buvo literatūrinis žurnalas, kuriame spausdino rusų ir užsienio valstybių autorius. Apysaka „Vargšė Liza“ (1792) (Бедная Лиза ) išgarsino N. Karamzino kaip rašytojo vardą. Jo knyga išlaisvino rusišką žodį iš cerkvinių kanonų ir tapo sentimentalių romanų pradininku. Po to jis pradėjo domėtis Rusijos istorija. 1802 m. įsteigė laikraštį „Vestnik Evropi“ (Europos žinios), kuris ėjo iki 1831 m. 1804 m. pasitraukė iš žurnalo redaktoriaus posto ir perėjo dirbti į imperatoriaus istoriografo pareigas, kur buvo iki pat mirties. Kūrė „Rusijos valstybės istoriją“. Istorijos pirmasis tomas pasirodė 1816 m., o iš viso parašė 12 tomų. Jo aprašymai apėmė Rusijos senovę ir atėjo iki 17 amžiaus. Kartu N. Karamzinas ruošė „Senosios ir Naujosios Rusijos aprašą“, kur kritiškai vertino Rusijos carų veiklą. N. Karamzino įsteigtasis žurnalas propagavo Vakarų Europos šalių filosofų mintis, laisvino Rusijos žodį ir istoriją iš obskurantizmo apvalkalo.
Mirė Karamzinas Nikolajus Michailovičius Peterburge 1826 m. birželio mėn. 3 d.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą
N. Karamzinas / Vargšė Liza Vilnius : Vaga, 1977. - 42 p.
