Poetas gimė 1821 m. gruodžio 10 d. (pagal senąjį kalendorių – lapkričio 28 d.), Podolsko gubernijoje Nemirovo miestelyje, dvarininko šeimoje. Vaikystė prabėgo Grešniovo kaime, tėvo dvare. Jo motina – apsišvietusi moteris, buvo pirmoji jo mokytoja, kuri supažindino būsimą poetą su rusų literatūra. Tačiau tėvas buvo apsigimęs despotas, kuris skriaudė ne tik savo tarnus, bet ir šeimą.
Kai Nikolajui suėjo 10 metų, jį atidavė mokytis į Jaroslavlio gimnaziją (1832 – 1837). Penktoje klasėje jis sunkiai susirgo ir mokyklos nebaigė. Tėvas išsiuntė sūnų į karinę mokyklą, kad baigtų mokslus, bet sūnus norėjo mokytis universitete ir rašyti eiles. Tuo laiku jis jau buvo prirašęs visą sąsiuvinį eilėraščių, kuriuos nutarė atspausdinti kuriame nors Peterburgo žurnale. Nuvažiavęs į sostinę, poetas nepaklausė tėvo sprendimo ir vietoj karinės mokyklos pasirinko universitetą. Tačiau įstoti jam nepasisekė. Tada nutarė būti laisvu klausytoju ir lankyti filosofijos fakulteto paskaitas. Apie visą tai sužinojęs, tėvas nebesiuntė sūnui nė vieno rublio, taigi septyniolikmetis jaunuolis atsidūrė visai svetimame mieste be draugų ir be jokio pragyvenimo šaltinio. Paskui N. Nekrasovas prisiminimuose rašė: „Aš kovojau su skurdu, buvau akis į akį susidūręs su mirtimi iš bado, kai man suėjo dvidešimt keturi, aš jau buvau sugniuždytas, nes nuolat turėjau užsidirbti duonos kąsnį.“ Jis vaikščiojo nuplyšęs, kiaurais batais, trūko pinigų popieriui ir rašalui.
Nuo 1841 m. pradėjo bendradarbiauti su žurnalo „Otečestvenije zapiski“ (Tėvynės užrašai) redakcija. 1843 m. susitiko su Belinskiu, jų požiūriai į Rusijos tikrovę visiškai sutapo. N. Nekrasovas buvo geras organizatorius ir per 1845 – 1846 m. išleido du knygų rinkinius, kuriuose buvo atspausdinti Dostojevskio, Turgenevo, Gerceno, Belinskio ir kitų autorių kūriniai. 1847 – 1866 m. N. Nekrasovas leido ir redagavo „Sovremeniko“ (Amžininkas) žurnalą. Dirbdamas žurnale poetas parašė daug eilių ir poemų, kuriose atsispindėjo miesto vargetų, tėvynės, valstietijos išlaisvinimo iš baudžiavos ir kitos problemos. 1862 m., kai buvo suimti pažangesnieji rašytojai ir kritikai, poetas aplankė savo vaikystės vietas ir parašė lyrinę poemą – „Valandos riteriai“, kurią pats vertino, kaip vieną geriausių savo kūrinių. Tais pačiais metais netoli nuo Jaroslavlio jis nusipirko Karabicho sodybą, kur vasarodavo, susitikinėdavo su kaimo žmonėmis. Kai buvo uždarytas žurnalas „Sovremenikas“, N. Nekrasovas pradėjo leisti žurnalą „Otečestvenije zapiski“. Čia jis darbavosi visą paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį. Tais metais jis parašė poemą „Kam Rusijoj gera gyventi“, taip pat poemas apie dekabristus ir jų žmonas, bei satyrines eiles. Jo plunksna dažnai liedavo liūdesio pilnas elegijas, nes jis jau sirgo vėžiu, buvo netekęs daugelio draugų, jautėsi vienišas.
Mirė N Nekrasovas Peterburge 1878 m. sausio 8 d. (pagal senąjį kalendorių – 1877 gruodžio 27 d.)
N. Nekrasovo eilėraščius skaitė visa Rusija, nes jis rašė apie žmonių skurdą, sunkų moters – valstietės gyvenimą, apie nuskriaustus kaimo ir miesto vaikus, ir išreiškė tikėjimą Rusijos liaudies jėgomis, gražesne jos ateitimi.
Bibliografija
Vertimai į lietuvių kalbą:
Nekrasovas Nikolajus / Eilėraščiai vaikams / Vilnius : Vaga, 1978. - 111 p.
Nekrasovas Nikolajus / Eilėraščiai ; Poemos / Vilnius : Vaga, 1989. - 605 p.
Nekrasovas Nikolajus / Šaltis Raudonnosis : poema / Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954. - 49 p.
Nekrasovas Nikolajus / Kam Rusioje gyventi gera : poema / Vilnius : Vaga, 1979. - 298 p.
Nekrasovas Nikolajus / Valstiečių vaikai / Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1955. - 16 p.
Nekrasovas Nikolajus / Žaliasis gaudesys / Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. - 35 p.
Nekrasovas Nikolajus / Generolas Toptyginas / Vilnius : Vyturys, 1986. - 16 p.
Nekrasovas Nikolajus / Valstiečių vaikai / Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1960. - 16 p
Nekrasovas Nikolajus / Senelis ir kiškiai / Vilnius : Vaga, 1973. - 15 p
