Apie:
Rusų prozininkė ir poetė. Tikroji pavardė – Lochvickaja, ištekėjus – Bučinskaja. Gimė 1872 m. gegužės mėn. 21 d. Volynės gubernijoje dvarininko ir profesoriaus šeimoje. Jos tėvas – kriminalistikos profesorius, kuris leido žurnalą „Sudebnij vestnik“ (Teisminės žinios). Mergaitė buvo mokoma ir auklėjama namuose. Savo satyrinius kūrinius pradėjo spausdinti 1901 m. Mėgo paišyti karikatūras. 1905 – 1907 m. bendradarbiavo daugelyje satyrinių laikraščių ir žurnalų, spausdino humoristinius apsakymus, feljetonus, eiles. Ją pamėgo skaitytojai. 1908 m., kai Averčenka įsteigė žurnalą „Satyrikonas“, N. Tefi tapo šio žurnalo darbuotoja. Bendradarbiauja ir kituose leidiniuose. 1910 m. išėjo du N. Tefi „Humoristinių apsakymų“ tomai. Jie ir skaitytojų, ir kritikų vertinti gerai. Po to išėjo dar keletas jos knygų: „Ir pasidarė taip...“ (И стало так..., 1912), „Dūmas be ugnies“ (Дым без огня, 1914), „Negyvas žvėris“ (Неживой зверь, 1916). Autorė rašė ir pjeses, bei kritinius straipsnius. Nepritarė 1917 m. spalio perversmui. 1918 m. pabaigoje rašytoja išvažiavo į Kijevą. Paskui blaškėsi po Rusijos pietus (Odesa, Novorosijskas, Jekaterinogradas), galiausiai atsidūrė Konstantinopoly ir Paryžiuje. Knygoje „Atsiminimai“ (Воспоминания, 1931), ji rašė: „Bijojau ne mirties. Bijojau sužvėrėjusių marmūzių, kurios su žibintuvėliu šviečia tiesiai tau į veidą, jų buko ir idiotiško pykčio. Šaltis, badas, tamsa, šautuvų buožių trankymas į parketą, šūksniai, verksmas, nepažįstamų mirtys. Aš pavargau nuo to, aš daugiau to nebenorėjau.“ Paryžiuje bendradarbiavo laikraščiuose „Poslednije novosti“ (Paskutinės naujienos), „Vozroždenie“ (Atgimimas), rašė feljetonus, straipsnius. Išleido keletą apsakymų knygų: „Lūšis“ (Рысь, 1923), „Knyga Birželis“ (Книга Июнь, 1931), „Apie švelnumą“ (О нежности. 1938). Parašė pjeses: „Likimo momentas“ (Момент судьбы, 1937), „Nieko panašaus“ (Ничего подобного, 1939) ir 1931 m. vienintelį romaną – „Avantiūristinis romanas“. Jos paskutinės knygos: „Viskas apie meilę“ (Все о любви, 1946), „Žemės vaivorykštė“ (Земная радуга, 1952). Antrąjį pasaulinį karą pergyveno neišvykdama iš Paryžiaus. Pastaraisiais gyvenimo metais rašė atsiminimus apie Kupriną, Balmontą, G. Rasputiną ir kitus.
Mirė Tefi Nadežda Aleksandrovna Paryžiuje 1952 m. spalio mėn. 6 d.
Ši autorė į lietuvių kalbą neišversta.
