Marytė Kontrimaitė – poetė, vertėja. Gimė 1947 m. vasario 9 d. Vilkaičiuose, Plungės rajone. Mirė 2016 m. balandžio 16 d.
1965–1970 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1971–1973 m. stažavosi Jerevano universitete, studijavo armėnų kalbą ir literatūrą. 1974–1980 m. dirbo moksline redaktore „Enciklopedijų“ redakcijoje.
1981–1982 m. buvo LRT televizijos meno laidų redaktorė. 1983–1991 m. dirbo laikraščiuose ir žurnaluose „Moksleivis“, „Literatūra ir menas“, „Caritas“, „Dienovidis“. 1983–1996 m. laisvai samdoma vertėja. Nuo 1998 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narė. 1999–2002 m. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja kultūrai ir žiniasklaidai. Nuo 2003 m. dirbo moksline redaktore Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1983 m.
Jos nuopelnai armėnų literatūrai neliko nepastebėti: 2012 m. jai suteiktas Armėnijos Mokslų akademijos garbės daktarės vardas „už armėnų ir lietuvių ryšių stiprinimą ir plėtojimą“, o 2015 m. įteiktas Grigoro Narekaci atminimo medalis. Tais pačiais metais jai buvo suteiktas Armėnijos miesto Giumri garbės pilietės vardas. 2013 metais Marytė Kontrimaitė buvo apdovanota Lietuvos žurnalistų draugijos skiriama Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Marytė Kontrimaitė priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai ir Lietuvos vertėjų sąjungai, buvo Lietuvos žurnalistų draugijos narė ir ėjo jos Centro valdybos pavaduotojos (2006 – 2009), o nuo 2009 iki 2011 – pirmininkės pareigas, taip pat buvo Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narė bei Lietuvos ir Armėnijos draugijos pirmininkė. Nuo 1994 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, nuo 1995 m. buvo jos valdybos narė, 1996 m. kandidatavo į LR Seimą.
Po 1988 metų žemės drebėjimo, būdama Lietuvos pagalbos nukentėjusiai Armėnijai komisijos narė, atkakliai kovojo su „Didžiojo brolio“ draudimu evakuoti nukentėjusius žmones į Lietuvą. Ir jai pasisekė suorganizuoti evakuaciją – atvyko apie 1200 žmonių, iki 1990 metų vasaros veikė armėnams įsteigta mokykla. Vėliau sėkmingai rinko labdarą Kalnų Karabacho žmonėms ir pati asmeniškai, nebodama karo pavojų, lydėjo ją iki tikslo. Marytės Kontrimaitės gyvenimą galima simboliškai nusakyti dviem žodžiais: akmuo ir šviesa. Taip, kaip ji pavadino savo sudarytą ir į lietuvių kalbą išverstą armėnų poezijos antologiją. Šie du žodžiai, regis, išduoda ir tai, kas jai pačiai buvo šioje žemėje svarbiausia.
Bibliografija:
- Kristalų atskalos: eilėraščiai. – Vilnius, 1971.
- Dienų veidai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1982.
- Palei pat gyvenimą: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Sudarė:
- Akmuo ir šviesa: armėnų tarybinės poezijos rinktinė (ir vertimas). – Vilnius: Vaga, 1982.
- Tiesos ir meilės keliu: straipsnių rinkinys (kartu su N. Blaževičiūte, G. Paliokiene). – Vilnius: Diemedis, 1995.
Vertimai iš armėnų kalbos:
- G. Eminas. Septynios giesmės apie Armėnija: esė. – Vilnius: Vaga, 1984.
- Armėnų apysakos (kartu su Z. Sakalauskiene). – Vilnius: Vaga, 1985.
- H. Tumanianas. Gikoras: apsakymas. – Vilnius: Vyturys, 1986.
- K. Simonianas. Iki pasimatymo, Natanaeli!: apysaka. – Vilnius: Vyturys, 1987.
- V. Pohosianas. Baltų ėriukų vasara: apysaka. – Vilnius: Vyturys, 1990.
- Pasakų tiltai: armėnų, azerų ir gruzinų pasakos iliustruotos Estijos, Latvijos ir Lietuvos vaikų piešiniais (vertė armėnų k. tekstus). – Vilnius: Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, 2005.
- V. Grigorian. Armėnų genocidas, 1915: parodos leidinys. – Vilnius: Firma „Ekspozicijų sistemos“, 2008.
Vertimai iš ispanų kalbos:
- G. Mistral. Poezijos ciklas „Mirties sonetai“ ir kt. eilėraščiai. – Vertimų almanachas „Atodangos 88“, Periodika, 1988.
Apdovanojimai:
- 2015 m. Grigor Narekaci atminimo medalis (Armėnija) ir Armėnijos kultūros ministerijos padėkos raštas už Lietuvos ir Armėnijos kultūrinių ryšių stiprinimą.
- 2015 m. Armėnijos miesto Giumri garbės piliečio vardas.
