Apie:
Rusų prozininkas. Gimė Kijeve 1886 m. lapkričio 7 d. turtingo pramonininko šeimoje. Turėjo galimybių ir gerai išsimokslino. Būdamas 18 metų užbaigė gimnaziją, gerai mokėjo vokiečių, anglų ir prancūzų kalbas, neblogai lotynų ir graikų. 1910 m. Kijevo universitete baigė du fakultetus – matematikos ir teisės. Tęsė mokslus Paryžiuje. Per Pirmą pasaulinį karą grįžo į Petrogradą, ruošė priemones apginti žmones nuo cheminio ginklo, kartu dirbo prie literatūrinės studijos „Tolstojus ir Rolanas“ (1915). Spalio perversmą pasmerkė. Jo publicistinis straipsnis „Armagedonas“ (1918) buvo uždraustas. 1919 m. emigravo į Prancūziją. 1922 – 1924 m. gyveno Berlyne, po to vėl Paryžiuje. Savo kūrinius spausdino laikraščiuose „Poslednije novosti“ ir „Dni“, taip pat žurnaluose. Okupavus Prancūziją vokiečiams, išvyko į JAV. Padeda leisti žurnalą „Novyj žurnal“, kuriame spausdinosi poetai emigrantai. 1921 m. žurnale išspausdinta ir pirmoji M. Aldanovo apysaka. Išeina daug jo straipsnių ir literatūrinių kūrinių: istoriniai romanai – „Termidoro devintoji“ (Девятое термидора), „Velnių tiltas“ (Чертов мост), „Sąmokslas“ (Заговор); trilogija – „Raktas“ (Ключ), „Bėgimasis“ (Бегство), „Ola“ (Пещера); romanai – „Ištakos“ (Истоки), „Savižudybė“ (Самоубийство), „Pabaigos pradžia“ (Начало конца), „Astrologas“ (Астролог) ir kt. Rašytojas palaikė gerus santykius su rusų ir užsienio rašytojais, kompozitoriais, kultūros darbuotojais. Pastaruosius gyvenimo metus praleido Europoje. Nuo 1947 m. gyveno Nicoje. 1956 m. atšventė septyniasdešimtmetį. Po trijų mėnesių Aldanovas Markas Aleksandrovičius mirė Nicoje. Tai įvyko 1957 m. vasario mėn. 25 d.
