Ką pamanytumėte, jei pasakyčiau, kad mano didžiausias priešas – atmintis? Tikriausiai, kad pamišau. Juk šiandien visi tik ir skundžiasi užgriuvusia kasdienių darbų lavina ir prasta atmintimi. O mano atmintis gana dažnai prikelia iš akmeninės užmaršties olos kokį nors įvykį, vaizdinį, perskaitytą knygą, rašinį ar kažkur netyčia nugirstą įdomią mintį. Praeities fragmentas, tapęs dabartimi, mane persekioja, kankina ir neduoda ramybės tol, kol vieną dieną nebeištvėręs imu ir patvinstu gražiai kaip...