Rusų poetė. Gimė 1915 m. rugsėjo 24 d. Odesoje, žydų valdininko šeimoje. Baigė Maskvos chemijos technikumą ir Gorkio literatūrinį institutą (1937)
Pirmus eilėraščius pradėjo spausdinti 1933 m. Pirmoji knyga „Gimimo metai“ (Год рождения) (1938). 1942 m. parašė poemą „Zoja“ (Зоя), kurioje apdainavo sugalvotos ir sovietinės propagandos išpūstos „didvyrės“ Kosmodemjanskajos „žygdarbį“. Kosmodemjanskają, kaip žinia, pakorė (?) vokiečiai. Už šią poemą jai buvo suteikta Stalino laikų valstybinė premija. M. Aliger tapo visur žinoma poete ir stalininės patriotinės propagandos simboliu. 1942 m. išėjo jos eilėraščių rinkinys „Drąsiųjų atminimas“ (Памяти храбрых), 1945 m. – „Pasaka apie teisybę“ (Сказка о правде). 1953 m. poetė parašė silpną ir nuobodžią poemą „Lenino kalnai“ (Ленинские горы), kurioje įsikūnijo vadinamoji „nekonfliktinė“ teorija. Tačiau ji, pilna tuščiagarbiškumo, tuo metu išdrįso kritikuoti tokius žinomus poetus, kaip K. Simonovą, kuris ir „garbingoje bei pergalingoje“ sovietinėje visuomenėje įžvelgė kai kurių vystymosi problemų, stengėsi tikroviškiau vaizduoti žmogaus pasaulį. M. Aliger tuo metu buvo „Literaturnaja Moskva“ redkolegijos narė, jos poema „Zoja“ buvo išversta į visas socialistinio „lagerio“ tautų kalbas.
Jos elgesyje ir veikloje galima įžvelgti daug prieštaringų žingsnių. Kai baigėsi N. Chruščiovo laikų literatūrinis atšilimas ir jis iš peties pradėjo imtis su nenorinčiais komunizmo idealams paklusti rašytojais, M. Aliger buvo pirmose gretose gynusi šį rašytojų požiūrį ir jai nuo partinio Nikitos kliuvo daugiausiai. Jau pensijon išstumtas, buvęs partijos lyderis Nikita, atsiprašinėjo rašytojų už tada padarytas savo klaidas ir grubius išsišokimus. Apgailestavimo laiške atskirai paminėjo rašytoją M. Aliger, nes jos atžvilgiu buvęs ypač grubus. Po Stalino mirties poetės šlovė greitai užgeso, o jos kūryba pripažinta menkaverte ir nereikšminga. Tačiau poetė nenuleido rankų ir 1970 m. išleido eilėraščių rinkinį „Mėlyna valanda“ (Синий час), kuriame rašė apie „moralinius sovietinio žmogaus iškraipymus“.
M. Aliger gyvenimas klostėsi labai keistai, suteikęs jai daug kančių ir išbandymų. Jos pirmas vyras kompozitorius Makarovas žuvo karo ugnyje. Jų talentinga duktė Tania, kuri sukūrė puikių eilių, žuvo taip pat tragiškai. M. Aliger antros dukters tėvas – A. Fadejevas, kaip žinia, taip pat nusižudė. Jo duktė, ištekėjusi už vokiečių poeto Encensbergerio ir neradusi gyvenime savo vietos, taip pat nusižudė. Netekusi savo paskutinio vyro, M. Aliger tapo visiškai vieniša. Ją 1972 m. rugpjūčio mėn. 1 d. surado negyvą netoli namų, įkritusią į kelio griovį.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą
Poezija. - Vilnius, 1964. - 47 p.
Zoja. - Vilnius, 1954. - 78 p.
