Rašyk
Eilės (72011)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10304)
Vaikams (2494)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Juozas Utkinas

Иосиф Уткин

Apie:

Rusų rašytojas – poetas ir prozininkas. Gimė 1903 m. gegužės mėn. 14 d. (gegužės 27 d. pagal naująjį kalendorių) Hingano stotyje, kurią tuo laiku statė jo tėvai. Gimus sūnui šeima grįžo į Irkutską, kur būsimas poetas pragyveno iki 1920 m. Mokėsi trimetėje ir keturmetėje mokyklose. Iš pastarosios už prastą nesuvaldomą elgesį buvo pašalintas. Besimokydamas jis kartu ir dirbo, nes tėvas paliko šeimą ir nebebuvo kas uždirba pragyvenimui. 1919 m. kartu su broliu buvo būriuose, kurie sukilo prieš Kolčaką. 1920 m. raudonarmiečiu išvyko į Tolimųjų Rytų frontą. 1922 m. J. Utkinas pradėjo dirbti laikraščio „Vlast truda“ (Darbo valdžia) reporteriu, kuriame buvo išspausdinti ir pirmieji į dienos aktualijas atsirėmę jo eilėraščiai. Po to dirbo jaunimo laikrašty, laikraščio sekretoriumi, politiniu darbuotoju. 1924 m. mokėsi Maskvos žurnalistikos institute. Nuo 1922 m. jo eilėraščiai buvo spausdinami Sibiro laikraščiuose, o nuo 1924 m. ir Maskvos. 1925 m. išėjo pirmoji poema – „Pasakojimas apie rudą Motelį“ (Повесть о рыжем Мотэле). Poema buvo politinė, atsiliepė į aktualijas ir buvo išgirta. J. Utkinas pripažintas tikru poetu. Nuo 1925 m pradėjo dirbti laikraščio „Kosomolskaja pravda“ literatūrinio skyriaus vedėju. 1927 m. išėjo pirmoji eilėraščių knyga „Pirmoji eilėraščių knyga“ (Первая книга стихов). Knyga taip pat patiko sovietiniams valdininkams ir Lunačarskiui. 1927 m. baigė mokyklą ir išvyko į užsienį. Po to dirbo grožinės literatūros leidyklos poezijos skyriaus vedėju. 1928 m. rašo ir publikuoja poemą „Miela vaikystė“ (Милое детство).

Prasidėjus 1941 m. karui išeina į frontą. Kariauja prie Briansko ir Elnios. Buvo sužeistas, sužalojo dešinę ranką. Po to ilsisi Taškente, ten bebūdamas parašė dvi poezijos knygas: „Fronto eilės“ (Фронтовые стихи) ir „Eilės apie didvyrius“ (Стихи о героях). Kartu su kompozitoriais rašė tekstus karinėms dainoms. Jis veržte veržėsi į frontą. 1942 m. vėl atsidūrė Briansko fronte. Dabar jau kaip „Pravdos“ ir „Izvestijų“ korespondentas. Puolant vokiečiams, traukiasi kartu su kareiviais 1944 m. išėjo paskutinis eilėraščių rinkinys „Apie tėvynę, draugystę ir meilę“ (О родине, о дружбе, о любви).

Juozas Utkinas žuvo netoli Maskvos lėktuvo katastrofoje. Tai įvyko 1944 m. lapkričio mėn. 13d.

Kūrybos bruožai:

J. Utkino poezijoje skamba posmai šlovinantys naujos socialistinės visuomenės kūrimą, apdainuojami lyriniai žmonių polėkiai kuriant tą visuomenę, visiškai pamirštant pažvelgti į tos visuomenės gilumas, kur liejosi nekaltų žmonių kraujas, lageriuose ir kalėjimuose be gailesčio buvo traiškomi jų kaulai. Karo metų poezijoje ryški pompastiška patriotinė mintis.

Bibliografija:

Yra išversta eilių į lietuvių kalbą

Rusų meilės lyrika. T. 4: Lauk manęs - ir grįšiu aš… - 2004. - 223 p.



Gimė: 1903-05-27
Mirė: 1944-11-13
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą