Apie:
Poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas. Gimė 1902 m. lapkričio 1 d. Geisteriškių km., Keturvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Anksti mirė tėvas, teko savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą. Baigė Keturvalakių pradžios mokyklą, mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje ir jos nebaigęs, 1919 m. išėjo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Po metų demobilizavosi ir dirbo įvairių laikraščių redakcijose, Eltos agentūroje. Dirbdamas toliau mokėsi suaugusių gimnazijoje, kaip laisvas klausytojas pradėjo studijuoti literatūrą Kauno universitete.
Pirmieji „rašytojiški“ literatūriniai bandymai pasirodė dar vidurinėje mokykloje. Rašytojas savo darbus pradėjo publikuoti 1918 m., o 1922 m. išėjo pirmas eilėraščių rinkinys Žaltvykslės. Po to 1923 m. išleista knyga Traukinys, 1924 m. – Nemuno rankose, 1925 m. – Auksu lyta, 1926 m. – Tolyn. 1924 m. J. Tysliava parengė suvalkiečių poezijos antologiją Sūduva.
J. Tysliava buvo savitas, individualaus braižo poetas, nepritapo nė prie vienos tuo metu buvusios literatūrinės srovės. Tačiau jam artimiausia buvo „Keturių vėjų“ literatūrinė grupė. Rašytojas žavėjosi K. Binkio kūryba, dalyvavo keturvėjininkų literatūrinėse diskusijose. 1923 – 1925 m. parašė keletą socialinio pobūdžio eilėraščių, bet su kairiaisiais toliau nėjo. 1925 m. poetas gaovo valstybinę stipendiją ir išvyko į Paryžių studijuoti žurnalistikos. Vėliau jis rašė: „Aš palieku Lietuvą... Ko man gailėtis? Nebent motinos, kurios liūdnų akių aš nemoku užmiršti. Draugų? – Jų aš niekados neturėjau“. Besimokydamas Paryžiuje poetas aplankė beveik visas Vakarų Europos valstybes. 1929 m. Prancūzijoje J. Tysliava parncūzų kalba išleido savo poezijos knygelę Vėjų taurė. Poetas O. Milošas įvade rašė: „...mus labiausiai svaigina, – tai kvapas melancholijos, kurią skleidžia nuostabus, evangeliškas Lietuvos pavasaris...“ J. Tysliava bendram darbui Paryžiuje norėjo suburti įvairių tautų rašytojus, 1928 m. išleido žurnalą „Muba“ („Mūsų baro apžvalga“), kuriame kūriniai buvo spausdinami įvairiomis kalbomis. 1932 m. poetas visam laikui išvyko į JAV. 1933 m. jis ėmė redaguoti lietuvišką laikraštį „Vienybė“, o 1940 m. pasidarė ir šio laikraščio leidėju. Be to 1939 – 1940 m. poetas leido žurnalą „Lietuva“. 1935 m., jau gyvendamas JAV, poetas išleido savo poezijos rinktinę Poezija, kurioje buvo spausdinti seniau rašyti eilėraščiai. Po to naujų poeto eilėraščių nebuvo išleista, jis vis taisė seniau parašytuosius. Poetas parašė poemą Tawa nauson, kurioje pasmerkė Mažosios Lietuvos užkariautojus. Jis nepritarė Lietuvos sovietizacijai.
Poetas Juozas Tysliava mirė nuo širdies ligos 1961 lapkričio 11 d. Brukline. Vykdant jo norus, urna su poeto palaikais buvo atgabenta į Lietuvą ir 1962 m. gruodžio 27 d. palaidota Vilniaus Rasų kapinėse.
Poeto Juozo Tysliavos kūrybinis palikimas nėra labai didelis. Svarbiausi jo lyrikos motyvai – gamta, meilė, kaimas ir miestas. Jo poetinis žodis jaunas, veržlus, nenuskendęs ideologizuotose socialinių problemų srovėse, jo kūrybos centrinė figūra – tų laikų žmogus, jo vargai ir rūpesčiai, svajonės ir liūdesys.
Bibliografija:
Žaltvykslės. - Klaipėda, 1922. - 64 p.
Traukinys. - Kaunas : "Vaivos" b-vė, 1923. - 51 p.
Sūduva : suvalkiečių poezijos antologija / redagavo Juozas Tysliava. - Kaunas ; Marijampolė : "Dirvos" b-vė, 1924. - 160 p.
Auksu lyta. - Kaunas, 1925. - 46 p.
Tolyn. - Kaunas : Pr. Stiklius, "Raidės" sp 1926. - 59 p.
Poezija. - New York Lithuanian Press Corporation, 1935. - 60 p.
Nemuno rankose. - Vilnius : Vaga, 1967. - 255 p.
