Rašyk
Eilės (73060)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10330)
Vaikams (2494)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 31 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Julija Vladimirovna Drunina

Юлия Владимировна Друнина

Apie:

Julija Vladimirovna Drunina gimė 1924 m. gegužės 10, Maskvoje, mokytojo šeimoje. Vaikystę praleido Maskvoje. Julija mokėsi mokykloje, kurioje dirbo jos tėvas. Labai mėgo skaityti, norėjo būti literate, poete. Būdama vienuolikos metų parašė pirmąjį eilėraštį ir neblogai įvertintus apsakymus. Kūrybos tematika: meilė tėvynei, karas, taika, patriotizmas. 
Prasidėjus karui suklastojo gimimo liudijimą ir būdama vos penkiolikos ji tapo Raudonojo Kryžiaus sanitare karo ligoninėje. Dirbo akių ligų skyriuje, dalyvavo mūšiuose, buvo sužeista. Svajojo apie studijas. Vėliau įstojo į jaunesniųjų aviatorių mokyklą, baigė ją, tačiau negalėjo dalyvauti skrydžiuose, ji perkeliama į pėstininkų būrį. Drunina buvo paskirta į Tolimuosius Rytus. Mirus tėvui, išvažiavo į laidotuves ir negrįžo – pasiliko Maskvoje. Kad nebūtų apkaltinta dezertyravimu, padirbo pažymėjimą, kad nesuspėjo į traukinį. Po karo bandė stoti į Literatūros institutą, bet nesėkmingai. Neįstojusi Drunina vaikščiojo į paskaitas, kadangi niekas negalėjo prieštarauti karo veteranei, todėl buvo leista studijuoti. Nepaisant to, literatūros kelyje ją lydi sėkmė – 1945 m. žurnale „Raudonoji vėliava“ pasirodė J. V. Druninos eilės, o 1948 m. atspausdinamas garsusis eilėraštis Apie karišką milinę. Tais pačiais metais J. Drunina buvo priimta į Rašytojų sąjungą. 1952 m.  Literatūros institutą, o 1955 m. skaitotoją pasiekė rinktinė Pokalbis su širdimi. 1958 m. – rinktinė Vėjas iš fronto. Ji du kartus kūrė šeimyninę laimę. Pirmą kartą su nepradedančiu poetu Šatrovu, santuoka džiaugėsi neilgai. Pasiėmusi vienturtę dukterį Julija išėjo pas kinematografą A. Kaplerį ir su šiuo žmogumi ji santuokoje pragyveno devyniolika metų, iki jo mirties.

Dėl patriotizmo savo šaliai, Julija Drunina buvo apdovanota ordinais ir valstybinėmis premijomis. Rašė daug nuoširdžių ir herojiškų eilių apie karą ir jo didvyrius. Ilgai buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatė. Visą gyvenimą poetė žavėjosi tarybų valdžia, todėl, atėjus „perestroikai“ ir žlugus Sovietų imperijai, ji niekaip nesusitaikė su nauja padėtimi, blaškėsi. Pagaliau parašė atsisveikinimo laiškus Rašytojų sąjungai, milicijai ir kitiems. Tuomet, 1991 m. rugsėjo 21 d., iš gyvenimo pasitraukė savo noru. 

Į lietuvių kalbą poetės eilėraščiai neversti.


Bibliografija:

Из цикла “По войне”. № 2-3, (1946)
"В солдатской шинели", (1948)
"Разговор с сердцем", (1955)
"Ветер с фронта", (1960)
"Современники", (1963)
"Тревога", (1967)
"В двух измерениях", (1967)
"Я родом из детства", (1967)
"Окопная звезда", (1967)
"Не бывает любви несчастливой", (1970)
"С тех вершин...", (1979)
"Бабье лето",
"Солнце - на лето", (1983).
Мир до невозможности запутан... - Москва: Русская книга, 1997. Сер.: Поэтическая Россия. 
На печать я наложила вето. - Москва: Эксмо-пресс, 1998. Сер.: Домашняя библиотека поэзии.



Šaltiniai lietuvių kalba: 

50 savižudžių rašytojų / sudarė Darius Pocevičius // Šiaurės Atėnai. - 2003, bal. 26, p. 12.



Gimė: 1924-05-10
Mirė: 1991-09-21
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą