Rašyk
Eilės (79065)
Fantastika (2330)
Esė (1595)
Proza (11063)
Vaikams (2730)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Julija Vladimirovna Drunina

Юлия Владимировна Друнина

Apie:

Julija Vladimirovna Drunina gimė 1924 m. gegužės 10 d., Maskvoje, mokytojo šeimoje. Julija mokėsi mokykloje, kurioje dirbo jos tėvas. Mėgo skaityti, norėjo būti literate, poetė, dalyvaudavo kūrybiniuose rateliuose. Būdama vienuolikos parašė pirmąjį eilėraštį ir kritikų gerai įvertintus apsakymus. Kūrybos tematika: meilė ir taika. 

Prasidėjus karui suklastojo gimimo liudijimą ir būdama penkiolikos tapo Raudonojo Kryžiaus sanitare karo ligoninėje. Dirbo akių ligų skyriuje, netrukus buvo sužeista.

Po karo galvojo apie studijas. Įstojo į jaunesniųjų aviatorių mokyklą, baigė ją, tačiau, dėl silpnos sveikatos negalėjo dalyvauti skrydžiuose, todėl perkelta į pėstininkų būrį. Tėvas prieštaravo dukros pasirinkimui. Mirus tėvui, iš būrio pasitraukė, išvažiavus negrįžo – pasiliko Maskvoje. Kad nebūtų apkaltinta dezertyravimu, suklastojo pažymėjimą, kad nesuspėjo į traukinį.

Po karo bandė stoti į Literatūros institutą, bet nesėkmingai. Net ir neįstojusi J. Drunina vaikščiojo į paskaitas, o kadangi niekas negalėjo prieštarauti karo veteranei, todėl jai buvo leista studijuoti.

Literatūroje ją lydėjo sėkmė – 1945 m. žurnale „Raudonoji vėliava“ pasirodė J. V. Druninos eilės, o 1948 m. J. Drunina buvo priimta į Rašytojų sąjungą. 1952 m. baigė institutą, o 1955 m. išėjo rinktinė Pokalbis su širdimi.

Ji nesėkmingai bandė sukurti šeimyninę laimę. Pirmą kartą su poetu Šatrovu, tačiau santuoka džiaugėsi neilgai. Su vienturte dukterimi Julija išėjo pas kinematografą A. Kaplerį. Su šiuo žmogumi ji santuokoje pragyveno devyniolika metų, iki pat jo mirties.

Nusivylusi gyvenimu, savo noru iš jo pasitraukė, labai įskaudinusi artimuosius. 

Į lietuvių kalbą poetės eilėraščiai neversti. 


Bibliografija:

Из цикла “По войне”. № 2-3, (1946)
"В солдатской шинели", (1948)
"Разговор с сердцем", (1955)
"Ветер с фронта", (1960)
"Современники", (1963)
"Тревога", (1967)
"В двух измерениях", (1967)
"Я родом из детства", (1967)
"Окопная звезда", (1967)
"Не бывает любви несчастливой", (1970)
"С тех вершин...", (1979)
"Бабье лето",
"Солнце - на лето", (1983).
Мир до невозможности запутан... - Москва: Русская книга, 1997. Сер.: Поэтическая Россия. 
На печать я наложила вето. - Москва: Эксмо-пресс, 1998. Сер.: Домашняя библиотека поэзии.



Šaltiniai lietuvių kalba: 

50 savižudžių rašytojų / sudarė Darius Pocevičius // Šiaurės Atėnai. - 2003, bal. 26, p. 12.



Gimė: 1924-05-10
Mirė: 1991-09-21
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą