Apie:
Jonas Dičius - literatas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, visuomenininkas.
Jonas Dičius gimė 1905 m. rugsėjo 5 dieną, Panevėžyje, Anykščių rajone, Katlėriškių kaime. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai ir žemdirbiai (Vincentas Dičius (1856-1938 m.) ir Monika Gutauskaitė - Dičiuvienė (1867-1951 m.)) Augo šešių vaikų šeimoje. Turėjo keturias seseris ir vieną brolį. Jo pusbrolis, Klemensas Gutauskas (1915 - 2002 m.) - kunigas monsinjoras.
Būdamas vaikas mokėsi Katlėriškių pradžios mokykloje, baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją. 1928 - 1933 m. pradėjo studijas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Jonui Dičiui dėstė įžymus to laiko, ir ne ką mažiau dabar žinomi, rašytojai - Vincas Mykolaitis - Putinas, Vincas Krėve - Mickevičius, Balys Sruoga. 1939 m. apsigynė diplominį darbą ir įgyjo lietuvių kalbos mokytojo išsilavinimą.
Nuo 1933 m. iki 1934 m. J. Dičius tarnavo Lietuvos kariuomenėje, mokėsi karo mokykloje, Kaune, ją baigęs gavo jaunesniojo leitenanto karinį laipsnį ir buvo išleistas į atsargą. Tais pačiais metais pradėjo mokytojauti Kelmės progimnazijoje. Dirbo lietuvių kalbos ir karinio pasirengimo mokytoju, 1935 - 1937 m. buvo mokytojas Žeimelyje, Pakruojo r., 1937 - 1940 m. - Veiveriuose, Prienų r.
1941 - 1949 m. buvo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Panevėžio berniukų gimnazijoje, taip pat ir pedagogų tarybos sekretorius, kurį laiką ir direktoriaus Petro Būtėno pavaduotojas. Jonas Dičius globojo „Meno kuopos“ literatus. „Meno kuopai“ nustojus veikti 1945 metais, jis įkūrė gimnazijoje literatų būrelį.
1947 - 1967 m. J. Dičius dirbo Panevėžio 2 - ojoje vidurinėje mokykloje ( dabar - Vytauto Žemkalnio gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, kol išėjo į pensiją. Šioje mokykloje jis, taip pat, buvo subūręs (1954 -1963 m.) mokytojų dramos būrelį ir jam vadovavo.
Jonas Dičius rašė eilėraščius, dramas, apsakymus, feljetonus, humoreskas, pjeses, scenos vaizdelius, komedijas. Jo pjesė „Tarp mokyklos sienų“ vaidinta Panevėžio dramos teatre 1941 metais. Apsakymas „Atviras žmogus“ žurnalo „Tarybinis mokytojas“ apsakymų konkurse įvertintas antrąja premija 1957 metais.
Buvo vedęs Aldoną Dičiuvienę (1922 -1993 m.), tačiau liko našlys. Vaikai : Nijolė Ona - Marapolskienė (1948 m.) - gydytoja neurologė, Rimvydas Dičius (1945 m.) ir Vidmantas Dičius (1944 m.) Visą gyvenimą pradirbo ir gyveno Panevėžyje.
Mirė 1994 m. balandžio 8 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Šilaičių kapinėse.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės - Bitės viešosios bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma dalis J. Dičiaus rašytinio palikimo, kurį perdavė jo sūnus Vidmantas ( 43 saugojimo vienetai, 1654 lapai.) Tai 1922 - 1993 m. J. Dičiaus kūrinių rankraščiai - pjesės, apsakymai, apybraižos, eilėraščiai, humoreskos, feljetonai, atsiminimai, įvairūs atsiminimai, užrašai ir konspektai, jo redaguoti rankraštiniai laikraštėliai „Katlėriškių balsas“ ir „Kanklių aidai“ (1926 - 1927 m. ), diplominis darbas „ Kun. Tatarė - beletristinės prozos kūrėjas“, įvairių apdovanojimų raštai, J. Dičiaus portretinė nuotrauka.
Jono Dičiaus kilmė ir veikla pristatoma Aldonos Karkauskaitės genealoginės kraštotyros rinkinyje „Gimtinė : mirę kaimai ir žmonių likimai : Apanskų giminės istorija “ (2014 m.). Jonas Dičius, kaip Panevėžio miesto mokytojas pristatomas Ritos Aleknaitės - Bieliauskienės ir Broniaus Kačkaus knygoje „Dvidešimt metų drauge : puoselėjantys gimtojo Panevėžio atmintį“ (2020 m. )
