John Maxwell Coetzee – pietų Afrikos rašytojas, gimė 1940 m. vasario 9 d. Keiptaune, vokiškų ir britiškų šaknų turinčioje šeimoje. Tikras vardas – John Michael Coetzee (vėliau pakeitė antrą vardą į Maxwell). Vaikystėje leisdavo atostogas dėdės fermoje. Savo vaikystę jis aprašė knygoje Berniuko vaikystė: provincialaus gyvenimo scenos (1997). Vėliau studijavo Keiptauno universitete, kur įgijo matematikos ir anglų kalbos specialybę. 1960 metais persikėlė į Didžiąją Britaniją, kur dirbo kompiuterių programuotuoju. Ten parašė knygą Jaunystė (Youth, 1965). 1969 m. Austino universitete (Teksasas) apsigynė literatūros daktaro laipsnį, dėstė Bufalo universitete (Niujorko valstija). Buvo aktyvistas demonstracijose prieš karą Vietname, todėl ne vieną kartą buvo areštuotas. 1974 m. debiutuoja su Prieblandos žeme. Knygoje smerkia karą Vietname, amerikiečius lygina su olandais – Pietų Afrikos užkariautojais, smerkia rėžimą. Jam tenka palikti JAV – dėl teisinių nesklandumų nepratęsiama jo „žalioji korta“. Grįžęs, 1984–2001 m., dėstė lingvistiką ir literatūrą Keiptauno universitete. 2002 m. išsiskyrė su gyvenimo drauge Dorothy Driver, emigravo į Australiją, Adelaidą, kur gyvena ir dėsto Adelaidės universitete iki šiol.
Rašytojas buvo du kartus apdovanotas Booker premija, bet abu kartus jos neatvyko atsiimti, nes iš prigimties yra labai nedrąsus, be to, sąmoningai vengia viešumos, neduoda interviu. Už knygą Maiklo K gyvenimas ir laikai (The Life and Times of Michael K) 2003 m. gavo Nobelio premiją. Nobelio akademija savo verdikte rašo, kad Coetzee yra rašytojas, „kuris įvairiais būdais portretuoja netikėtas komplikacijas, kylančias esant autsaideriu“. Taip pat ji giria rašytoją už „sumanią kompoziciją, verčiančius susimąstyti dialogus ir analizės meistriškumą“, rašytojo įvairiapusiškumą: „nėra dviejų knygų, parašytų pagal tą patį receptą“. Rašytojas labai vertinamas akademiniuose sluoksniuose, tačiau turi nedaug skaitytojų net tarp besivadinančių literatais.
J.M. Coetzee suvisuotina savo patirtį, pasinerdamas į svetimą sielą. Ta „kelionė į gelmes“ (žmogaus arba tautos) yra kupina šalčio ir sarkazmo, išminties ir žiaurumo ir leidžia rašytojui raustis, tyrinėti menkiausias realybės atplaišas. Romanuose aptarinėjamas rasizmo klausimas, tačiau rašytojas sugeba į jį pažvelgti iš abiejų pusių. Romane Nešlovė pasakojama apie profesorių, praradusį garbę, kurio dukrą išprievartauja juodaodžiai, o jis jos negali apginti. Coetzee kūriniuose apstu pamąstymų apie karą, jo tuštybę, tautų neapykantą. Coetzee be gailesčio kritikuoja žiaurų Vakarų civilizacijos racionalizmą ir kosmetinę moralę.
J.M. Coetzee yra parašęs romaną apie Fiodorą Dostojevskį (Peterburgo valdovas, 1994). Taip pat rašė apie Skvoreckį, Kafką, Musilį, Walserį, Celaną, Brodskį, Solženicyną, Mandelštamą, 1990 m. Herberto kūrybą.
Kitos rašytojo knygos: Dusklands (1974), In the Heart of the Country (1977), Waiting for the Barbarians (1980), Foe (1986), Boyhood: Scenes from Provincial Life (1998), Age of Iron (1990), The Master of Petersburg (1994), Giving Offense: Essays on Censorship (1997), Nešlovė (Disgrace; 1999 m.), Elizabeth Costello (2003).
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Nešlovė : [romanas] / iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. – Vilnius : Vaga, [2002]. – 278 p.
Maiklo K gyvenimas ir laikai : [romanas] / iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius : Vaga, [2005] (Kaunas : Spindulys). – 237 p.
