Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Ivanas Aleksejevičius Buninas

Бунин Иван Алексеевич

Apie:

Rusų prozininkas, poetas, vertėjas. Gimė Voroneže 1870 m. spalio mėn. 22 d. nusigyvenusioje dvarininko šeimoje. Kol užaugo, gyveno kaime. Patyrė nepriteklių ir vargo. Paauglystės metais dirbo visokiausius darbus. Sulaukęs 17 metų išspausdino pirmuosius savo eilėraščius ir nuo to laiko su plunksna nebesiskyrė. Jis nebaigė net gimnazijos, kai išėjo iš gimtųjų namų, niekada nebeturėjo pastovios gyvenimo vietos, nuosavo namo. 1895 m. jis atvyko į Perburgą ir gana greitai išleido knygas: „Į pasaulio kraštą“ (На край света, 1897), „Po atviru dangum“ (Под открытым небом, 1898), išvertė Longfelou poemą „Hiavatos giesmė“. I. Buninas, kaip rodė  jo eilės, puikiai jautė Rusijos kaimą ir gamtą ir sugebėjo lyriškai juos atvaizduoti posmais. Apie 1900 m. parašyti prozos kūriniai taip pat subtiliai ir realistiškai atspindi Rusijos gamtą, inteligentijos ir vargstančių žmonių gyvenimą. Buninas draugavo su Gorkiu, 1900 m. parašė jam skirtą poemą „Lapkritis“ (Листопад). Apysakoje „Kaimas“ I. Buninas atskleidė valstietijos sunykimą ir bręstančius socialinius konfliktus. Rašytojas daug keliavo, aplankė Europos ir Azijos valstybes. Jis parašė daug kelionės apybraižų ( „Paukščio šešėlis“, „Judėjuje“, „Saulės šventykla“ ir t.t.) ir su jomis susijusių apsakymų („Broliai“, „Ponai iš San –Francisko“ ir kt.). Neteisėtą spalio perversmą vertino kaip „kruviną ir ištisinę beprotybę“, nepritarė jokiai prievartinei bolševikų visuomenės pertvarkymo idėjai. 1920 m. rašytojas turėjo pasitraukti į užsienį. Jo lyriniai eilėraščiai buvo išleisti „Rinktinių eilių“ knygoje (Paryžius 1929) . Emigracijoje parašė daug prozos knygų: „Jerichono rožė“ (Роза Иерихона, 1924), „Saulės smūgis“ (Солнечный удар, 1927), „Dievo medis“ (Божье дерево, 1930), „Mitės meilė“ (Митина любовь, 1925). 1927 – 1933 m. I. Buninas rašė svarbiausią savo gyvenimo romaną „Arsenjevo gyvenimas“ (Жизнь Арсеньева). Šiame romane autorius tarsi sugrįžta į savo vaikystę ir jaunystę, į Rusijos praeitį. Emigracijoje parašyti kūriniai nudažyti nostalgiška nuotaika. 1933 m. I. Buninui suteikta Nobelio Premija. Antro pasaulinio karo metais I. Bunino simpatijos Rusijos ir jos sąjungininkų pusėje. Po karo išleido apsakymų knygą „Tamsios alėjos“ (Темные аллеи), kur dominuoja meilės tema. Šį leidinį autorius laikė geriausiai pasisekusia savo knyga. Iki pat mirties rašytojas negalėjo nei atleisti, nei susitaikyti su Rusijos socializmo despotų padarytomis beprotybėmis ir žmonių naikinimu.

Mirė Buninas Ivanas Aleksejevičius Paryžiuje 1953 m. lapkričio mėn. 8 d.

Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą

Apsakymai. - Vilnius : Vaga, 1989. - 572 p.
Apsakymai. - Vilnius : Vaga, 1973. - 166 p.
Lapkritis. - Vilnius : Vaga, 1983. - 16 p.
Vaikystė. - Vilnius : Vaga, 1979. - 32 p.
Tamsios alėjos. - Vilnius : Valst. grož. literatūros leidykla, 1963. - 343 p.
Arsenjevo gyvenimas. - Vilnius : Vaga, 1974. - 316 p.
Mitės meilė. - Kaunas, 1938. - 84 p.
Meilės gramatika. - Kaunas : UAB "Vada", 2001. - 168 p.
Vaikystė. - V., : Vaga, 1978. – 30 p.


Gimė: 1870-10-22
Mirė: 1953-11-08
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą