Amerikiečių rašytojas Henris Mileris (Henry Miller) laikomas vienu įtakingiausių XX a. rašytojų, įtvirtinusiu „naujojo romano“ sampratą. „Naujasis romanas“ – tai tradicinio romano, autobiografijos, filosofinės refleksijos, socialinės kritikos bei siurrealistinių asociacijų sintezė. „Aš nerašau romanų, aš rašau apie save“, – teigė H. Mileris.
Henris Mileris gimė 1891 m. gruodžio 26 d. Niujorke, Bruklino rajone. 1909 m., baigęs vidurinę mokyklą, H. Mileris įstojo į Niujorko miesto koledžą, bet jame tesimokė tik du mėnesius, nes nepajėgė laikytis koledžo taisyklių. H. Mileris pradėjo dirbti įvairius darbus – nuo taksi vairuotojo iki bibliotekininko. Vėliau įsidarbino Vakarų Sąjungos telegrafo kompanijoje. Ten dirbo ketverius metus, kol susipažino su savo antrąja iš penkių žmonų, taksi vairuotoja Džiune Mansfild Smit. Jos paragintas pradėjo rašyti. Tuo laikotarpiu H. Mileris parašė nemažai straipsnių, apsakymų bulvariniams žurnalams, eilėraščių proza ir pirmuosius savo romanus – Padūkėlis Mikas ir Molochas (Moloch or, This Gentile World).
1928 m. su Džiune išvyko į kelionę po Europą. Kelionės metu tarp judviejų kilo nesutarimų, tad Mileris nusprendė pasilikti Paryžiuje. Ten jis praleido dešimt metų, bendravo su nuskurdusiais emigrantais, Paryžiaus bohemos atstovais, tokiais kaip Brasajus, Arto, Anaisė Nin (su Anaise jis buvo užmezgęs skandalingą romaną). Gyvendamas Paryžiuje jis parašė 36 literatūros kūrinius ir analitinius darbus. 1934 m. Paryžiaus leidykla „Obelisk Press“ išleido pirmąją jo knygą – romaną Vėžio atogrąža (Tropic of Cancer). O po penkerių metų pasirodė Ožiaragio atogrąža (Tropic of Capricorn). Šios knygos tiesiog sudrebino Europos literatūrinį pasaulį. H. Mileris buvo apkaltintas dėl pernelyg seksualiai atviro turinio, mizoginijos, paniekos moterims, siužeto ir kitokių literatūrinių trūkumų kupinų kūrinių. Daugelis jį laikė tiesiog „nešvankių knygų“ autoriumi. Ir nors Atogrąžos buvo sulaukusios Elioto, Paundo, Beketo, Darelo pripažinimo, už Prancūzijos ribų buvo beveik visuotinai uždraustos.
1940 m. H. Mileris grįžo į Ameriką. Pirmiausia jis apkeliavo visą šalį ir parašė savo kelionių knygą. Po kelionės jis apsigyveno Kalifornijoje, Big Sur pakrantėje. Ten jis parašė trilogiją Rožės nukryžiavimas (The Rosy Crucifixion): Seksus (Sexus, 1949), Pleksus (Plexus, 1953), Neksus (Nexus, 1959).
H. Milerio reikšmingiausias kūrinys – Vėžio atogrąža – Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo išleistas tik po legendinio teismo 1961 m. Anglijoje ši knyga pradėta leisti 1963 m. Vėliau, panaikinus draudimus kitoms H. Milerio knygoms, jo kūryba tapo prieinama jo gimtinėje. Jis sulaukė pripažinimo ir buvo pradėtas vadinti laisvės ir seksualinės revoliucijos pranašu.
Paskutinius 20 metų jis praleido Kalifornijos rajone Pacific Palisades, duodamas daugybę interviu, bendraudamas su artimais draugais. Mirė 1980 m. birželio 7 d.
Bibliografija:
Ožiaragio atogrąža : Romanas / Henris Mileris ; Iš anglų k. vertė A. Danielius. – Vilnius : Vaga, 1994. – 261 p.
Ožiaragio atogrąža : romanas / Henry Miller ; iš anglų kalbos vertė Antanas Danielius ; [vertimą atnaujino Ingrida Tatolytė]. – Kaunas : Kitos knygos, 2006 (Vilnius : Standartų sp.). – 413, [1] p.
