Helmut Dietl

Helmutas Dietlis (gimė 1944 m. birželio 22 d. – mirė 2015 m. kovo 30 d.), vokiečių kino režisierius ir rašytojas.

1958 m. baigęs Schwabing gimnaziją, Dietlis studijavo teatro studijas ir meno istoriją Ludwig Maximilians universitete Miunchene.
Vėliau jis tapo fotografijos vadovu, Miuncheno „Kammerspiele“ teatro režisieriaus asistentu. Dietlis debiutavo 1974 m vakaro televizijos laidoje „Bayerischer Rundfunk“ su Miuncheno istorijomis, kuriose nagrinėjami Miuncheno visuomenės pastebėjimai. Po pertraukos Los Andžele (1979–1983) Dietlis grįžo į Vokietiją ir pradėjo dirbti ARD, nufilmuotas dešimties dalių vakaro serialas „Monakas Franze - amžinasis Stenzas“, kuris buvo transliuojamas nuo 1983 m. Po to nufilmavo šešių dalių serialą „Kir Royal“ Vakarų Vokietijos transliacijai, kuris buvo rodomas ARD 1986 m.
Dietl yra vienas žinomiausių televizijos režisierių, parašė keletą scenarijų su Patricku Süskindu televizijos ir kino projektams; abu laikomi artimais draugais.

Be televizijos serialų ir filmų, jis taip pat nufilmavo keletą reklamų (įskaitant ARD televizijos loteriją ir „Haribo“).
1995 m. pabaigoje Dietl pradėjo dirbti su privačia televizija. Pasirašė penkerių metų sutartį su
„Sat.1“, pagal kurią dirbo rašytoju, režisieriumi ir vykdomuoju prodiuseriu. Be to, turėjo atrasti ir populiarinti jaunus talentus. 2001 m. Kartu su Gerhardu Hegele sukūrė televizijos filmą „Wambo“, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas nužudyto aktoriaus Walterio Sedlmayro gyvenimui.
1998 m. jis buvo 48-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio žiuri narys, 2003 m. Helmutas Dietlas – vienas iš Vokietijos kino akademijos steigėjų.

2005 m. Dietl nufilmavo komedijos filmą „Meilės ieškojimas ir radimas“, kuriam pritaikė Orfėjo legendą. Tačiau kritikai filmą priėmė tik saikingai, vertino kaip pretenzingą ir filmas nesulaukė komerciškos sėkmės.

Nuo 2011 m. kovo Dietl nufilmavo filmą „Zettl“. Politinė satyra yra jo televizijos serialo „Kir Royal“ tęsinys ir remiasi scenarijumi, kurį jis parašė kartu su Benjaminu von Stuckrad-Barre. Istorija pasakoja apie vairuotojo Zettlo ( Michaelo "Bully" Herbigo iškilimą). Filmas kainavo 10 milijonų eurų ir kino teatruose pasirodė 2012 metų vasario 2 dieną.

Dietl vedė keturis kartus. Pirmiausia jis susituokė su žurnaliste Karin Wichmann, jis buvo austrų aktorės Barbaros Valentin vyras. Po kitos santuokos – su prancūze Denise Cheyresy 1990–1999 m.
Paskutinė jo santuoka įvyko 2002 m. su laidų vedėja, režisiere ir kino prodiusere Tamara Duve.

Helmutas Dietlas Miunchene mirė nuo vėžio, palaidotas Bogenhauzeno kapinėse.

Apdovanojimai:

• 1983 m. Auksinis gongas „Monaco Franze“ kartu su Helmutu Fischeriu ir Ruth Maria Kubitschek
• 1986 m. Vokietijos kritikų premija
• 1987 m. Schwabingo meno premija
• 1987 m. Adolfo Grimme premija su auksu už 4-ąjį „Kir Royal“ epizodą
• 1987 m. Bambi
• 1988 m. Adolfo Grimme premija su auksu „Kir Royal“ (kartu su Jörnu Klamrothu)
• 1992 m. Bambi
• 1992 m. Geriausias „Schtonk“ režisieriaus Vokietijos kino apdovanojimas!
• 1996 m. Bavarijos kino apdovanojimo režisieriaus apdovanojimas už Rossini - arba žmogžudiškas klausimas, kas su kuo miegojo
• 1997 m. Ernsto Lubitscho premija už Rossini, arba žmogžudiškas klausimas, kas su kuo miegojo
• 1997 m. „Gilde“ kino premija auksu už geriausią vokiečių filmą „Rossini“, arba žmogžudiškas klausimas, kas su kuo miegojo
• 1997 m. Vokietijos scenarijaus prizas kartu su Patricku Süskindu už Rossini, arba žmogžudiškas klausimas, kas su kuo miegojo
• 1997 m. Geriausias Vokietijos kino apdovanojimo režisierius už Rossini, arba žmogžudiškas klausimas, kas su kuo miegojo
• 1997 m. Vokietijos kino apdovanojimas už geriausią Rossini filmą, arba žmogžudiškas klausimas, kas su kuo miegojo
• 1998 m. geriausias Jupiterio režisierius „Rossini“ - arba žmogžudiškas klausimas, kas su kuo miegojo
• 1998 m. DIVA
• 2000 m. Vokietijos Federacinės Respublikos juostos kryžius už nuopelnus
• 2003 m. Bavarijos televizijos premijos garbės premija iš Bavarijos ministro pirmininko
• 2005 m. Bavarijos ordinas už nuopelnus
• 2005 m. Karlo Valentino ordinas
• 2014 m. Vokietijos kino premijos garbės apdovanojimas už jo gyvenimo darbą
• 2014 m. Bambi už savo gyvenimo darbą

Bibliografija:

• su Anita Niemeyer: Miuncheno istorijos , miesto scenos , Ilmgau, Pfaffenhofen 1975, ISBN 3-7787-3059-2 , NA originalioje versijoje: Knaus, Miunchenas / Hamburgas 1984, ISBN 3-8135-0320-8; Minkštas leidimas: Heyne, Miunchenas, 1988, ISBN 3-453-00763-8
• su Ulrich Limmer: Schtonk: kino komedija , scenarijaus. Diogenes, Zurich 1992, ISBN 3-257-22481-8
• su Patrick Süskind: Rossini ar kruvina klausimą, kas miegojo, su kuriais, scenarijų, su esė pagal Patrick Süskind ir pokalbio tarp Hellmuth Karasek ir Helmut DIETL. Diogenes, Ciurichas 1997, ISBN 3-257-22954-2
• su Patricku Süskindu: meilės ieškojimas ir radimas , scenarijus. Diogenes, Ciurichas, 2005, ISBN 978-3-257-23503-6
• su Benjaminu von Stuckrad-Barre. Zettl: neprilygstamas be charakterio, Kiepenheuer & Witsch, Kelnas, 2012, ISBN 978-3-462-04405-8
• su Patricko Süskindo posakiu: Visada įmanoma šiek tiek kažko. Nebaigti prisiminimai. Kiepenheuer & Witsch, Kelnas, 2016, ISBN 978-3-462-04980-0