Harieta Bičer Stou (Harriet Beecher Stowe) - amerikiečių rašytoja, poetė, visuotinį pripažinimą pelniusio romano Dėdės Tomo trobelė autorė. Visą gyvenimą kovojo ir aktyviai pasisakė prieš tuo metu Amerikoje egzistavusią vergiją, skatino ir palaikė vergų mėginimus išsivaduoti iš socialinės nelygybės ir prieš juodaodžius nukreiptos prievartos gniaužtų.
Rašytoja gimė 1811 m. birželio 14 d. Konektikute religingoje trylikos vaikų šeimoje. Harietos motina mirė, kai mergaitei tebuvo penkeri. Tėvas turėjo tikslą išlavinti visus savo vaikus, tad nuo pat vaikystės Harieta mokėsi mergaičių seminarijoje, kur buvo dėstomos užsienio kalbos ir matematika.
Sulaukusi 21 m., ji persikėlė pas tėvą, vadovavusį tuometinei Lane teologijos seminarijai, į Cincinatį, esantį Ohajo valstijoje. Studijuodama ir nuolat bendraudama su įvairiomis intelektualų grupėmis, Harieta sutiko savo būsimą vyrą Kalviną Elis Stou, kuris buvo našlys, dėstė seminarijoje. Pora susituokė 1836 m. Abiejų pažiūros vergovės klausimu sutapo, jų šeima kurį laiką netgi savo namuose slėpė keletą pabėgusių vergų. Su vyru rašytoja susilaukė septynių vaikų.
Savo, kaip rašytojos, karjerą Harieta pradėjo būdama vos septynerių, meistriškai rašydama rašinėlius, vėliau ėmėsi rašyti eiles bei apsakymus. Tačiau esminis lūžis įvyko 1850 m., kai Kongresas išleido oficialų įsaką, griežtai uždraudusį padėti pabėgusiems vergams. 1851 m. ji pradėjo rašyti ir spausdintis prieš vergovę kovojančiame žurnale Nacionalinė era, kur pirmąkart ir buvo viešai pristatytos garsiausio jos romano Dėdės Tomo trobelė ištraukos. 1852 m. šviesą išvydo ir knyga, kuri pamažu privertė visuomenę susimąstyti apie galimą vergijos panaikinimą ir paskatino masinius visuotinius sukilimus ir priešpriešą Amerikos pietuose.
Kilus Civiliniam karui, Harieta buvo nuvykusi į Niujorką, kur susitiko su prezidentu Abraomu Linkolnu. Susitikime šalies vadovas ją apibūdino kaip "nedidelę moterytę, kurios knyga sukėlė didelį karą".
Milžiniško atgarsio sulaukęs romanas Dėdės Tomo trobelė iš karto sumušė visus pardavimo rekordus, yra išverstas į daugiau kaip 60 pasaulio kalbų, užkariavo Amerikos, Azijos ir Europos skaitytojų širdis. Tai nuoširdus ir jautrus pasakojimas apie juodaodžio vergo Tomo, parduoto į vergiją, gyvenimą ir vargus. Romane atskleidžiama tuometinė situacija, kai žmonės tarsi gyvuliai buvo parduodami sunkiems darbams, nepakeliamai kančiai, žeminimams ir patyčioms. Alkis, badas, smurtas, žaizdos, skausmas, mirtis ir nepalaužiamas mėginimas išlikti žmogumi netgi pačiomis žiauriausiomis akimirkomis. Šį kūrinį Harieta rašė paveikta netikėtai cholera susirgusios dukrelės mirties. Liūdesys, nostalgija ir nemirštanti viltis dėl šviesesnės ateities glaudžiai persipina vaizduojamose vergų gyvenimiškose istorijose, turint vienintelį tikslą - išsilaisvinti. Knygoje nagrinėjamos socialinės ir žmogiškumo temos yra visuotinai aktualios tiek jaunajai auditorijai - vaikams, tiek ir suaugusiems.
1870 m. kilus skandalui dėl brolio neištikimybės, rašytoja su šeima apsistojo Floridoje. Ji negalėjo apsikęsti visuomenėje sklaidžiusių paskalų ir kaltinimų, buvo paprašiusi šeimos narių nuolat siųsti jai laikraščiuose nagrinėjamos istorijos atgarsius. Iki pat skandalo atomazgos Harieta nei akimirkai nesudvejojo brolio nekaltumu ir visuomet seseriškai jį palaikė.
Per savo kūrybinį laikotarpį ji parašė 30 kūrinių, taip pat buvo viena iš Hartfordo meno mokyklos, kuri vėliau tapo Hartfordo universiteto dalimi, įkūrėjų.
Mirė 1896 m. liepos 1 d. sulaukusi aštuoniasdešimt penkerių, Hartforde Konektikuto valstijoje.
Bibliografija (išversta į lietuvių kalbą):
Dėdės Tomo trobelė: romanas/ iš anglų kalbos vertė Vanda Šiugždinienė. - Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). - 366 psl. (paskutinis leidimas)
