Apie :
Rusų poetas ir prozininkas gimė Suchumyje kovo 6 d. Baigė vidurinę, įsisavino bibliotekininko specialybę. 1950 m. atvyko į Maskvą, įstojo į Literatūros institutą, kurį užbaigė 1954 m. Dar tebestudijuodamas pradėjo rašyti eiles. Pirmieji kūriniai išspausdinti 1952 m. Dirbo žurnalistu Kursko mieste, vėliau Brianske. Nuo 1959 m. Valstybinėje leidykloje dirbo Abchazų literatūros skyriaus redaktoriumi.
Pirmasis eilėraščių rinkinys „Kalnų takai“ išėjo 1957 m. Vėliau: 1959 m. – „Žemės gerumas“, 1960 m. – „Žalias lietus“. Kritika ir skaitytojai jo kūryba buvo sužavėti. Nuo 1962 m. jo apsakymus pradėjo spausdinti žurnalas „Junost“, populiarus laikraštis „Nedelia“. 1966 m. surinkęs viską į vieną išleidžia knygą “. 1966 m. surinkęs viską į vieną išleidžia knygą „Uždraustas vaisius“. Tikro pripažinimo rašytojas susilaukia žurnale „Novij mir“ išspausdinęs kūrinį „Ožiaragio žvaigždynas“ (1966). Vėliau pasirodžiusias knygas „Vasaros dieną“ (1969), „Vaikystės medis“ (1970), „Sandro iš Čegemo“ skaitytojai sutiko susidomėję jo kūryba ir labai palankiai. Ypatingą vietą jo kūryboje užėmė 1982 m. „Juost“ žurnale paskelbtas kūrinys „Triušiai ir smaugliai“. Per pastarąjį dvidešimtmetį rašytojas F. Iskanderis išleido knygas „Kelias“ (1987 – eilėraščiai), „Žmogaus stotelė“ (1990 – apysaka), „Poetai ir carai“ (1991 – publicistika), „Eilėraščiai“ (1993), „Žmogus ir jo apylinkės“ (1993 – romanas), „Sofijutė“ (1995 – apysaka).
Rašė, kūrė ir gyveno Maskvoje.
Lietuvių kalba šio rašytojo kūrinių neišleista
