Apie:
Elizaveta Nikolajevna Vodovozova, (mergautinė pavardė Tsevlovskaja), gimė 1844 m. rugpjūčio 5 d. Porečėje, Smolensko proviincijoje - rusų vaikų rašytoja, mokytoja, memuaristė. Tėvai - neturtingi dvarininkai. 1848 m. siaučiant choleros pandemijai mirė Elizavetos tėvas ir septyni broliai. Motina pardavusi dvarą ir su likusiais penkiais vaikais išvyko į kaimą, kur pradėjo verstis kiaulininkyste.
Būsimoji rašytoja 1862 m. baigusi Smolnio pedagoginį institutą ištekėjo už savo mokytojo V. I. Vodovozovo. 1863 m. pradėjo rašyti vaikams, viso per 30 straipsnių pedagogikos tema.
1866 m. studijavo Vokietijoje, dėstė vaikų darželių auklėtojoms. Išleido memuarus apie savo šeimos gyvenimą. Trumpai gyveno Šveicarijoje, ten bendravo su intelektualais, rašytojais, muzikais. Sugrįžusi turėjo slaugyti sunkiai sergantį vyrą, kuris netrukus mirė. Vėliau ji ištekėjo už V. I. Vodovozovo buvusio studento literatūrologo V. Semevskio. Sūnūs Vasilijus ir Stepas buvo revoliucionieriai. Gyvendama Šveicarijoje Išleido kelias itin gerai vertinamas knygas apie pedagogikos ir rusų liaudies muzikos sąsajas. Dalis straipsnių neperleisti, pradingę, pasirašyti slapyvardžiais. Paskutiniai gyvenimo metai ypač kritiniai. Rašytoją giliai paveikė šeimos praradimas, didelis skurdas, giminių ligos, ir pagaliau mintys apie savižudybę.
Mirė 1923 m. kovo 23 d., Petrograde, palaidota Smolensko kapinėse.
Išlikusi kūryba:
Europos tautų gyvenimas. 1 tomas - „Pietų gyventojai“, Sankt Peterburgas, 1881 m.
Europos tautų gyvenimas. 2 t. - „Šiaurės gyventojai“, Sankt Peterburgas, 1899 m.
Europos tautų gyvenimas. 3 t. - „Vidurio Europos gyventojai“, Sankt Peterburgas, 1883 m.
Gyvenimo ir kitų prisiminimų aušroje. T. 1-2. Maskva - Leningradas, 1934 m.
Vienos vaikystės istorija. Maskva - Leningradas, 1939 m.
Gyvenimo aušroje. T. 1-2. Maskva, 1964 m.
Vaikų psichinė raida. Sankt Peterburge 1871 m.
