Elena Červinskienė gimė 1920 m. kovo 12 d. Smukučiai, Jurbarko valsčius (mirė 2003 m. gegužės 23 d. Vilnius) – Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
E. Červinskienė gimė kultūringų Jurbarko rajone Smukučių kaime valstiečių Magdės ir Petro Tamošaičių šeimoje, turėjusi dvi seseris Salomėją, dviem metais vyresniąją, ir Danutę, aštuoneriais metais jaunesniają.
1938–1940 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete.
Į Altajaus kraštą 1941 m. Elena buvo ištremta 21 metų amžiaus. Vėliau ištremta į Jakutiją. 1948 m. grįžo į Lietuvą.
1953 m. baigė Maskvos universitetą. 1982 m. filologijos mokslų daktarė.
Nuo 1957 – 1992 ji metų skaitė paskaitas Vilniaus universitete apie rusų literatūros klasikus Levą Tolstojų, Fiodorą Dostojevskį, Antoną Čechovą, Nikolajų Gogolį. Buvo rusų literatūros katedros vedėja (1984 – 1992), už savo mokslinius darbus apie rusų rašytojus apsigynusi disertaciją, pasiekė docentės, profesorės laipsnius.
Bibliografija:
- Levas Tolstojus, apybraiža, 1960 m.
- Antonas Čechovas, apybraiža, 1965 m.
- Fiodoras Dostojevskis, monografija, 1971 m.
- Meninio pasaulio vienovė. A. P. Čechovas, 1976 m., rusų kalba
- Levo Tolstojaus meno pasaulyje, 1978 m.
- Pagal Levo Tolstojaus įstatymą, 1992 m., rusų k.
- Apie literatūros esmę, rusų literatūros kritikos chrestomatija, 1988 m.
- Silpnųjų jėga, atsiminimai apie tremtį, 1995 m., rusų kalba 1999 m.
