Rašyk
Eilės (78156)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Eduardas Asadovas

Эдуард Асадов

Apie:

Rusų poetas, prozininkas, vertėjas. Gimė Turkmėnijoje, Maru mieste, 1923 m. rugsėjo mėn. 7 d. mokytojų armenų šeimoje. Tėvas pilietinio karo metais Kaukaze kovojo už sovietų valdžią. Mirus tėvui (1929) persikėlė gyventi į Sverdlovsko miestą, kur gyveno jo dėdė. Sulaukęs 8 metų parašė pirmą savo eilėraštį. Buvo pionierius ir komjaunuolis. Nuo 1939 m. gyveno Maskvoje. Čia mokėsi vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1941 m. Netrukus savanoriu išėjo į frontą, buvo minosvaidžio taikintoju, paskui „katiušų“ baterijos vadas. Kovojo Kaukazo ir Ukrainos karo teatruose. 1944 m. gegužės mėnesį, bekovojant prie Sevastopolio, buvo sunkiai sužeistas ir apako. 1946 m. įstojo į Gorkio literatūros institutą, kurį su pagyrimu baigė 1951 m. Tais pačiais metais išėjo pirmas eilėraščių rinkinys „Šviesus kelias“ (Светлая дорога) ir buvo priimtas į sovietinę rašytojų sąjungą. Po to buvo išspausdintos knygos: „Sniegingas vakaras“ (Снежный вечер, 1956), „Kareiviai grįžo iš karo“ (Солдаты вернулись с войны, 1957), „Didelės meilės vardan“ (Во имя большой любви), „Lyriniai puslapiai“ (Лирические страницы, 1962), „Aš myliu amžinai“ (Я люблю навсегда), „Svajotojai, būkit laimingi“ (Будьте счастливы, мечтатели), „Romantinė sala“ (Остров романтики, 1969), „Gerumas“ (Доброта, 1972), „Daina apie nekalbančius draugus“, (Песня о бессловесных друзьях, 1974), „Neramių metų vėjai“ (Ветра беспокойных лет, 1975), „Medžioklinių Šunų žvaigždynas“ (Созвездие Гончих Псов, 1976), „Vyriškumo ir meilės metai“ (Годы мужества и любви, 1978) ir kiti. Vėlesniais gyvenimo metais rašė ir prozinių ir eiliuotų kūrinių: „Nepraeikite šalia meilės. Poezija ir proza“ (Не проходите мимо любви. Поэзия и проза, 2000), „Juoktis geriau, nei draskytis. Poezija ir proza“ (Смеяться лучше, чем терзаться. Поэзия и проза, 2001), „Karo žaros“ (Зарницы войны), –Frontinis pavasaris“ (Фронтовая весна) ir kt.

Rašytojas tarpais dirbo ir bendradarbiavo „Literaturnaja gazeta“, „Ogonioko“, „Molodaja gvardija“ redakcijose.

Mirė Asadovas Eduardas Maskvoje 2004 m. balandžio mėn. 21 d.

Į lietuvių kalbą jo kūrinių neišversta.



Gimė: 1923-09-07
Mirė: 2004-04-21
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą