Rašyk
Eilės (72564)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10399)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 28 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Džozefas Konradas

Joseph Conrad

Anglų rašytojas Teodoras Džozefas Konradas Koženevskis (Korzeniowski), vėliau ėmęs save vadinti Jozefu Konradu, gimė 1857 m. gruodžio 3 d. Berdyčeve, Ukrainoje. Jo vaikystė susiklostė tragiškai – tėvas kovojo už Lenkijos nepriklausomybę, ruošė 1863 m. sukilimą. Dar neprasidėjus sukilimui, rusų valdžia jį suėmė ir su visa šeima išsiuntė į Vologdą. Tėvas mirė 1869 m., o motina buvo mirusi dar anksčiau. Džozefą ėmė globoti Tedeušas Bobrovskis, dėdė iš motinos pusės. Negalėdamas pakelti mokyklinės drausmės, berniukas perkalbėjo dėdę ir 1874 m. buvo sutarta, kad Džozefas eis tarnauti į prancūzų prekybinį laivyną.

Per 4 metus D. Konradas tris kartus pabuvojo vakarų Indijoje, nesaikingai švaistė uždirbtus pinigus, dalyvavo ginklų kontrabandoje ir netgi priėjo iki to, kad bandė nusišauti. 1878 m. D. Konradas perėjo dirbti į anglų laivą, kur išdirbo net 16 metų. Per tą laiką gerai išmoko anglų kalbą, o 1886 m. įgijo teises būti laivų kapitonu.

Plaukiodamas jūromis ir bendraudamas su žmonėmis sukaupė daugybę įspūdžių ir ėmė rašyti pirmuosius du romanus „Olmeijerio užsispyrimas“(Almayer Folly, 1895) ir „Tremtinys iš salų“(An Outcast of the Islands, 1896). Netrukus pasirodė dar dvi knygos: „Negras iš „Narcizo“(The Nigger of the Narcissus, 1897) ir „Apsakymai apie neramumą“(Tales of Unrest, 1898). 1896 m. D. Konradas vedė Džesi Džordž ir apsigyveno Kente. Jis nesveikavo, nutarė nebedirbti laivyne ir atsidėti literatūriniam darbui. Jo romaną „Lordas Džimas“(Lord Jim, 1900) daugelis kritikų pripažino geriausiu. Po to pasirodė romanai „Taifūnas“(Typhoon, 1902), ir knyga, į kurią buvo įdėtos trys apysakos. Kituose trijuose politiniuose romanuose „Nostromas“ (Nostromo, 1904), „Slaptas agentas“(The Secret Agent, 1907), „Vakarų požiūriu“(Under Western Eyes, 1911), F. Konradas kritikuoja Ameriką, Angliją ir carinę Rusiją, atversdamas kai kuriuos įsivaizduojamus jų gyvenimo aspektus. Visuotinai populiarus rašytojas pasidarė 1914 m., kai pasirodė jo romanai „Atsitikimas“(Chance) ir „Pergalė“(Victory, 1915). Šiuose romanuose rašytojas sustojo ties gyvenimo pasiaukojimo ir gailestingumo idėjomis.

Pirmojo pasaulinio karo metais D. Konradas bemaž nieko įspūdingesnio nebeparašė, išskyrus pusiau autobiografinį romaną „Šešėlinė linija“(Shadow-Line). 1918 m. pradėjo rašyti romaną „Auksinė strėlė“(The Arrow of Gold), užbaigė romaną „Išsigelbėjimas“ (The Rescue). Savo šlovės viršūnėje rašytojas ėmėsi rašyti romaną apie Napoleono pabėgimą iš Elbės salos, bet šį darbą nutraukė mirtis. Jis mirė Kento grafystėje Bišopsborne 1924 m. rugpjūčio 3 d.


Kūrybos bruožai

D. Konrado kūryba skirstoma į keletą grupių: jūros temos, prisiminimų ir kelionių įspūdžių, malajietiškieji ir kongiškieji kūriniai, socialiniai – politiniai kūriniai, autobiografiniai ir šeimos santykiams skirti bei istoriniai kūriniai. D. Konradas priklauso neoromantizmo literatūrinei srovei, kuriai būdingas kelionių ir nuotykių žavesys, žygdarbiai, spalvinga egzotika, o jų pagrindinis herojus – drąsus žmogus, kuris mėgsta rizikuoti, niekada nedaro jokių kompromisų su sąžine.


Bibliografija

Dž. Konradas / Apysakos ; Apsakymai / - Vilnius : Vaga, 1990. - 475 p.
Dž. Konradas / Lordas Džimas . - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. - 418 p.
Dž. Konradas / Taifūnas. - Kaunas, 1941. - 120 p.


Gimė: 1857-12-03
Mirė: 1924-08-03
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą