Dietrichas Bonhoefferis ir sesuo dvynė Sabina gimė Vroclave, jie du iš aštuonių vaikų, gimusių Karlo ir Paulos (von Hase) Bonhoefferių šeimoje. Berlyno universiteto psichiatrijos ir neurologijos profesorius Karlas Bonhoefferis buvo pagrindinis Vokietijos empirinis psichologas.
Dytrichas Bonheferis studijavo teologiją Tiubingeno ir Berlyno universitetuose.
1927 m. įgijo daktaro laipsnį Berlyno universitete ir dėstė teologijos fakultete.

1930 m. lankėsi JAV, dėstė Niujorko jungtinėje teologinėje seminarijoje.
1931–1933 m. profesoriavo Berlyno universitete (dėstė teologiją). Atsidėjo antinaciniam Bažnyčios pasipriešinimui, buvo vienas Išpažinėjų bažnyčios, atsisakiusios jungtis į Vokietijos evangelikų bažnyčią, įkūrėjų.

1933 m. D. Bonheferis atsisakė paskirtos parapijos Berlyne ir išvyko kunigauti vokiečių bendruomenei Londone. Grįžęs į Vokietiją, 1935 m. vadovavo pogrindinei kunigų seminarijai (bendradarbiavo su Karlu Bartu). Seminariją ir Išpažinėjų bažnyčią pradėjus persekioti, 1940 m. D. Bonhoeffer išvyko į JAV, bet netrukus vėl grįžo į Vokietiją.

1941 m. D. Bonheferio veikalus uždrausta publikuoti. Jis įtrauktas į nacistinę žvalgybą „Abverą“. Būdamas žvalgybos agentu D. Bonheferis šnipinėjo sąjungininkams, prisidėjo prie rengiamo plano nužudyti Hitlerį (su Hansu fon Donjajumi ir kitais „Abvero“ nariais).

Jis griežtai kritikavo etikos teoriją ir akademinį susirūpinimą etinėmis sistemomis būtent dėl to, kad jos tiesiogiai nepasipriešino blogiui. D. Bonhoeffer teigė, kad blogis yra konkretus ir su juo kovoti galima tik konkrečiais atsakingų žmonių veiksmais. Ankstyvas pasipriešinimas 1940 m. virto aktyviu sąmokslu nuversti režimą.
1943 m. teologas D. Bonhoeffer įkalintas. Po nesėkmingo 1944 m. liepos 20 d. pasikėsinimo į Hitlerį, naciai sužinojo apie Bonheferio kolaboravimą. D. Bonheferis uždarytas į Biuchenvaldo, vėliau į Flosenbiurgo koncentracijos stovyklą, 1945 m. balandžio 9 d. nužudytas pakariant.

Bonheferio pažiūros buvo populiarios po II pasaulinio karo tarp Vakarų Europos teologų.

Bibliografija: