Cecil Louis Troughton Smith (gimė 1899 m. rugpjūčio 27 d. – mirė 1966 m. balandžio 2 d.), daugiausiai žinomas slapyvardžiu Cecil Scott "C.S." Forester.
Tai anglų romanistas, rašantis apie jūrų laivyno mūšius.
C. S. Foresteris gimė Kaire, po ankstyvos šeimos išsiskyrimo su mama persikėlė į Londoną, ten mokėsi Alleyno mokykloje ir Dulwicho koledže.
C. S. Forester pradėjo studijuoti mediciną, bet nebaigė studijų. Jis nešiojo akinius, buvo lieknas. Į kariuomenę nepriėmė dėl netinkamų fizinių duomenų. Rimtai rašyti pradėjo apie 1921 m., naudodamas savo tikrąjį vardą.
Per antrąjį pasaulinį karą C. S. Forester persikėlė į JAV, dirbo Didžiosios Britanijos informacijos ministerijoje ir rašė propagandinius straipsnius, kurie skatinto JAV prisijungti prie sąjungininkų. Galiausiai jis apsigyveno Berklyje, Kalifornijoje.
C. S. Forester parašė daug romanų, tačiau jis labiausiai žinomas dėl 12 knygų „Horatio Hornblower“ serijos, vaizduojančios Napoleono karų metu karališkojo laivyno karininką.
Paskutinis baigtas romanas išleistas 1962 m. Hornblowerio išgalvoti žygdarbiai buvo pagrįsti tikrais įvykiais, tačiau Foresteris kruopščiai perkūrė rinkinį, kad išvengtų įsipainiojimo į tikrąją pasaulio istoriją.
Jis parašė keletą apysakų tomų. Tie, The Nightmare (1954) rinkinys grindžiamas karo įvykiais nacistinės Vokietijos, baigiant Niurnbergo procesu.
C. S. Forester taip pat išleido kriminalinius romanus „Atidėtas mokėjimas“ (1926) ir „ Paprastas nužudymas“ (1930), taip pat dvi knygas vaikams „Poo-Poo and the Dragons“ (1942 m.). Daugelis jo romanų buvo pritaikyti kino filmams, pastebimiausias tarp jų yra Afrikos karalienė (1935), pagal kurį 1951 m. sukurtas nepaprastai sėkmingas filmas, režisierius Johnas Hustonas.
Rašytojas taip pat parašė biografijas ir istorines knygas, įskaitant „Paskutines devynias Bismarcko dienas“ (1959; taip pat pavadintas „Nuskandinti Bismarką!“).
C. S. Forester dirbo žurnalistu Ispanijos pilietinio karo ir vokiečių okupacijos metu Čekoslovakijoje. Paskutinė „Hornblower“ serijos knyga „Hornblower and the Crisis“ (1967) buvo išleista po autoriaus mirties.
Jo romanai „Linijos laivas“ ir „ Skraidančios spalvos“ kartu apdovanoti 1938 m. Jameso Taito Juodojo memorialine premija už grožinę literatūrą.
1926 m. rašytojas vedė Kathleen Belcher, susilaukė dviejų sūnų - Johno ir Georgeo Foresterių. Pora išsiskyrė 1945 m. 1947 m. Antrą kartą vedė Dorothy Foster. Sūnus Jonas Foresteris parašė dviejų tomų tėvo biografiją, kurioje atskleista daugybė tėvo gyvenimo faktų, kurie sūnui paaiškėjo tik po jo mirties.
Bibliografija. Išversta į lietuvių kalbą:
- Mičmanas Hornbloueris: romanas. Iš anglų kalbos vertė Aidas Jurašius. Vilnius: Tyto alba, 2010 (Vilnius: Logotipas). 293, [1] p.; 20 cm.
