A. Girdzijauskaitė 1963 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1964–1973 m. dirbo Istorijos instituto Menotyros sektoriuje.
1973–1982 m. Vilniaus universitete dėstė teatro istoriją. 1983–1988 m. dirbo Lietuvos konservatorijos Muzikos teorijos laboratorijoje, 1988–1990 m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės institute.
1989 m. menotyros kandidatė.
Nuo 1990 m. dirba Kultūros, filosofijos ir meno institute (iki 2002 m. Lietuvos kultūros ir meno institutas). Nuo 1995 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, nuo 1996 m. docentė.

Mokslinių tyrimų pagrindinės sritys: teatro istorija ir teorija, scenografija, lėlių teatro menas, Rytų teatras.

Audronė Girdzijauskaitė teatro įvykius seka daugiau nei penkiasdešimt metų. Stengiasi aprėpti įvairias meno sritis, išleido keletą monografijų, skirtų XX amžiaus Lietuvos dramos teatro, scenografijos, lėlių teatro problematikai ir ryškiausiems tų sričių atstovams. Tyrinėjo režisierių Kazimieros Kymantaitės, Jono Jurašo, Jono Vaitkaus, Vitalijaus Mazūro kūrybą, Henriko Ibseno dramaturgijos interpretacijas Lietuvos scenoje.
Dėstė Vakarų ir Rytų teatro istoriją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus universitete. Parašė per 700 straipsnių, išspausdintų literatūros ir meno leidiniuose.

Autorė keliais taikliais sakiniais atkuria pasakojamo laiko kontekstą ir įvykių aplinkybes, o mitais virtusias tuometinio kultūrinio gyvenimo istorijas, tada vadintas skandalingomis, subalansuoja moralės ir taktiškumo pusėn. Vienas geriausių šiuolaikinių lietuvių poetų Aidas Marčėnas A. Girdzijauskaitės rašymo manierą vadina „atminties detalių restauracija“. Belieka tik pridurti, kad iš šių restauruotų asmeninės atminties detalių susidėsto gan išsamus neoficialaus kultūrinės inteligentijos gyvenimo sovietmečiu paveikslas. Jame liko aniems laikams sunkiai išvengiamų kompromisų, bet, laimei, rodoma gerokai daugiau nepataikavimo oficialios sovietų valdžios reglamentams ir svarbiausia – tikrų laiko spalvų ir nuotaikų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2018).

Bibliografija:

Kazimiera Kymantaitė, monografija, 1983 m.
Jonas Jurašas, straipsnių autorė ir sudarytoja, 1995 m.
Lėlė ir kaukė, straipsnių autorė ir sudarytoja, 1999 m.
Amžinoji klajūnė, straipsnių autorė ir sudarytoja, 2004 m., apie pianistę A. Dvarionaitę
Pro langus, eilėraščiai, (2018),
Atminties šuliniai, biografinis romanas, (2020)
Lietuvių teatro istorija 1929–1935 m., viena autorių, 2000 m.
Lietuvių teatro istorija 1935–1940, viena autorių, 2002 m.