Apie
Arturas Šnicleris (1862–1931) – austrų rašytojas ir dramaturgas, ryškiausias vadinamojo, Vienos literatūros moderno , atstovas.
Studijavo Vienos medicinos universitete ir 1885 metais įgijo medicinos daktaro laipsnį. 1985–1888 dirbo gydytojo asistentu Vienos centrinėje ligoninėje, vėliau savo tėvo Johano Šniclerio vadavaujamame Vienos poliklinikos laringologijos skyriuje, po tėvo mirties, vertėsi privačia gydytojo praktika. Yra parašęs nemažai medicinos publicistikos straipsnių.
Jo literatūrinis debiutas įvyko 1880 metais, kai laikraštyje „Der freie Landbote“ buvo išspausdinta jo „Balerinos meilės daina“. Kartu su savo draugais Hugu fon Hofmanštaliu ir Richardu Beer-Hofmanu priklausęs avangardinės pakraipos rašytojų grupei „Jaunoji Viena“ (Jung Wien), Šnicleris eksperimentavo laužydamas literatūrinės formos ir socialinių temų stereotipus, daugiausia yra sukūręs trumpų apsakymų ir vienaveiksmių pjesių, taip pat tris romanus – „Ponia Berta Gerlan“ (1900) ir „Laisvės linkui“ (1908) apie talentingą, tačiau ambicijų ir darbštumo stokojantį kompozitorių, bei „Teresė. Moters gyvenimo kronika“ (1928). Bene žymiausias jo kūrinys „Sapnų novelė“ (1926), (vok. Traumnovelle), pagal kurią režisierius Stenlis Kubrikas sukūrė filmą Plačiai užmerktos akys (1999).
2010 m. kovo mėn. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre pagal jo komediją „Ratelis. Dešimt dialogų“ (1896/94) režisierė Jana Ros pastatė spektaklį „10 dialogų apie meilę“.
Lietuviškai išleista A. Šniclerio trijų veiksmų drama „Fariziejai“ (1920), du novelės „Panelė Elsė“ leidimai (1931 ir 1932 m.), taip pat dviejų apysakų knyga „Plačiai užmerktos akys“ (2005) ir romanas „Laisvės linkui“ (2011).
Bibliografija (vertimai į lietuvių kalbą)
